Politinė reklama administruojama LVŽS
kandidato į Europos Parlamentą Bronio Ropės.
Ar jums yra tekę susidurti su situacija, kai Lietuvoje ir kitoje ES šalyje buvo parduodama vienodai ar labai panašiai supakuota prekė tuo pačiu pavadinimu, bet jos sudėtis ir kokybė skyrėsi?

Taip

Ne

Niekada neatkreipiau į tai dėmesio.









Europos Parlamente – apie naująjį EK paramos paketą


Europos Komisijai paskelbus apie naują 500 mln. Eurų vertės paramos paketą krizės krečiamam žemės ūkio sektoriui, už žemės ūkį ir kaimo plėtrą atsakingas Europos Komisijos narys Filas Hoganas diskutavo su Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetu apie šio paketo paskirtį ir paskirstymą. Anot Komisaro, 500 mln. Eurų paramos paketas bus sudarytas iš 2 dalių: 150 mln. Eurų bus skiriama pieno gamybos reguliavimui, o 350 mln. Eurų paskirstyta valstybėms narėms, kurios savo nuožiūra galės lanksčiai paskirstyti nuo krizės labiausiai kenčiantiems gamintojams. Lietuvai numatyta skirti beveik 13,3 mln. iš šio 350 mln. Eurų paketo.

Europarlamentarams pristatydamas naująjį paramos paketą, Komisaras pabrėžė, jog schema, pagal kurią bus išmokama 150 mln. Eurų, skirtų reguliuoti pieno gamybai, kol kas nėra aiški. Ją Komisaras tikisi suformuluoti iki rugsėjo mėn., o jos įtakos tikimasi iki šių metų pabaigos.

Anot Komisaro, prie abiejų schemų bus leidžiamas nacionalinis prisidėjimas.

Išklausę Komisaro, europarlamentarai suabejojo savanoriško pieno gamybos ribojimo schemos veiksmingumu. Jie pabrėžė, kad Europos Sąjungoje būtina vieningai mažinti pieno pasiūlą, antraip, jei schema nebus privaloma visos ES lygmeniu, kai kurios šalys toliau didins gamybą, o kai kuriose dėl itin žemų kainų ūkiai masiškai bankrutuos. Diskusijoje ne kartą nuskambėjo teiginys, kad sprendimas panaikinti pieno kvotas buvo klaidingas. Anot europarlamentarų, pieno kvotų sistema kainavo nedaug, tuo tarpu jos atsisakymas ES jau kainavo 900 mln. Eurų, kurie sektoriaus neišgelbėjo. Europarlamentarai kaip vieną iš didžiausių pieno sektorių kamuojančių sunkumų įvardijo nesąžiningą verslo praktiką ir ūkininko, ragindami Komisiją apsaugoti ūkininkus, kad jie nebebūtų silpniausia pieno tiekimo grandinės grandimi.

Tuo tarpu Komisaras pabrėžė, jog privalomo gamybos ribojimo schema – ne jo kompetencijoje.

2015 metų rudenį B. Ropės Europos Parlamentui pateiktoje peticijoje dėl pieno krizės sprendimo, kurią pasirašė virš 5000 Lietuvos piliečių, Europos Komisija raginama imtis pieno rinkos reguliavimo. Naujasis paramos paketas, regis, bus pirmasis nedidelis žingsnelis link to, tačiau nepaprastai svarbu, jog gamybos ribojimo schema apimtų visą ES, o ne pavienes valstybes.

Diskusijoje dalyvavęs B. Ropė suabejojo, ar skirtos paramos užteks padėčiai stabilizuoti. B. Ropės manymu, gamybos reguliavimo priemonės negali būti savanoriškos, jos turi būti privalomos. Antraip jei vienoje šalyje gamyba ir stabilizuosis, dėl eksporto problemos ES mastu išliks. Todėl nepaprastai svarbu parengti tinkamą 150 mln. Eurų paskirstytą schemą, ją išbandyti, ir, jai pasiteisinus, pradėti taikyti privalomai. Be to, B. Ropės manymu, šalyse, kuriose pieno gamyba ir toliau didės, apskritai jokios paramos daugiau skirti nereikia. Kaip atskaitos tašku nustatant pagaminamo pieno kiekius B. Ropė pasiūlė vadovautis 2015 m. balandžio mėnesio pieno kiekiais, vengiant situacijos, kad paramą pasidalins šalys, kurios po pieno kvotų panaikinimo stipriai padidino gamybą.

Visos diskusijos vaizdo įrašą galima peržiūrėti čia:
http://www.europarl.europa.eu/ep-live/lt/committees/video?event=20160719-0830-COMMITTEE-AGRI

B. Ropės pasisakymo vaizdo įrašas:
















EP nario biurai ir atstovai visoje Lietuvoje
Vilnius
+370 5 2077821,
vilnius@rope.lt

Kaunas
+370 673 81231,
ruta@rope.lt

Alytus
+370 671 32034,
zita.valiuniene@gmail.com

Marijampolė
+370 671 13018,
audriusbfg@gmail.com

Telšiai
+370 610 09137,
remdaiva@gmail.com

Tauragė
8 677 64721
+370 601 23038
taurage@rope2014.lt
Briuselis
+32(0)2 28 45384,
bronis.rope@europarl.europa.eu
milda.joksaite@europarl.europa.eu

Panevėžys
+370 674 61982,
panevezys@rope.lt


Klaipėda
+370 674 51078,
j.klaudija@gmail.com