Nedarbo lygis Lietuvoje didėja. Oficialiosios statistikos portalo duomenimis, pernai metų ketvirtąjį ketvirtį viso turėjome 116,7 tūkst. bedarbių, o tai yra net 20,2 tūkst. nedirbančių žmonių daugiau nei tuo pačiu metu užpernai. Ilgalaikio nedarbo lygis mieste, lyginant su kaimu, pernai metų ketvirtąjį ketvirtį buvo 0,8 proc. didesnis. Didžiausias registruotas nedarbas šių metų balandį fiksuotas Marijampolės apskrityje, kuris mėnesio pabaigoje sudarė net 10,1 proc., o mažiausias nedarbas Vilniaus apskrityje – 9,1 proc.

Įdomu, ar valdantieji yra numatę priemones, kurios leistų spręsti didėjančio nedarbo problemą?

Panašu, kad visa Europos Sąjunga susiduria su sudėtinga situacija darbo rinkoje. Visgi, Lietuva savo turimais nedarbo rodikliais lenkia likusias šalis. Pavyzdžiui, Kroatijoje šių metų vasarį fiksuotas 6 proc. nedarbas, Austrijoje – 4,7 proc. ir Vokietijoje – 3,2 proc. Pasak „Eurostat“, šių metų vasario mėnesį nedarbo lygis visoje euro zonoje siekė 6,5 proc. , o tai reiškia, kad visoje ES nedirbo net 13 249 mln. žmonių, iš kurių 11 102 mln. gyveno euro zonoje.

Neramina ir tai, kad vis daugiau jaunų žmonių Lietuvoje ir kitose bendrijos šalyse neturi darbo. Jaunimo iki 25-erių metų nedarbas euro zonoje šių metų vasarį sudarė 14,6 proc. ir buvo 0,5 proc. didesnis nei pernai metais. Lietuvoje toks nedarbas siekė net 16,6 proc., tuo tarpu Vokietijoje – tik 5,8 proc., Olandijoje – 8,7 proc., Austrijoje – 9,7 proc. ar Latvijoje – 13,4 proc.

Vėlgi, matant tokius nepalankius statistinius duomenis, kyla natūralus klausimas – ką valdantieji daro, kad vis daugiau ir daugiau jaunimo įsilietų į darbo rinką? Gal jaunimo užimtumo skatinimo politika Lietuvoje neveikia, todėl ją reikėtų modifikuoti? O gal mūsų šalies švietimo sistema nesuteikia pakankamos profesinės kvalifikacijos ar įgytos kompetencijos neatitinka darbo rinkos poreikių?

Juk, negaunantys darbo jauni žmonės negali įgyti profesinių įgūdžių, kurie vėliau būna reikalingi tolimesniame karjeros kelyje. Nesuteikdami galimybės jauniems žmonėms įsidarbinti, mes neleidžiame žmonėms tobulėti.

Didėjančio nedarbo ir jaunimo nedarbo problemas turime spręsti kuo skubiau, kad nedarbo mastai neturėtų rimtų pasekmių visos šalies ekonomikos augimui.