Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitete lankėsi eurokomisaras T. Bretonas, kuris pristatė nuveiktus darbus per šią kadenciją bei Europos Sąjungos pramonei keliamus tikslus ateityje. Sutinku su komisaro žodžiais, jog pramonė yra glaudžiai susijusi su skaitmenizavimu, gynyba ir sąlygoja visos bendrijos ekonomikos augimą.

Žinoma, ateityje turime siekti, jog ES pramonė būtų dar konkurencingesnė, inovatyvesnė ir būtų apsirūpinusi reikalingais komponentais, tokiais kaip lustai, kurie naudojami visų elektronikos prietaisų gamyboje – nuo skalbimo mašinos iki išmanaus mobiliojo telefono. Džiugu, kad bendrijos pramonė yra orientuota į mokslą, todėl atlieka vis daugiau mokslinių tyrimų, siekiant atrasti receptus, kaip suefektyvinti gamybos procesus ir išnaudoti dirbtinio intelekto galimybes.

Taip, stipri ir išvystyta pramonė leidžia kurti savo karinius pajėgumus, tačiau, deja, kol kas, nors ir deklaruojama, bet Europos Sąjunga negali vienui viena apsiginti. Dar visai neseniai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, jog karas bus pralaimėtas, jei nebus sulaukta paramos iš Jungtinių Amerikos Valstijų. Norisi, kad bendrijos gynybos pramonė vystytųsi sparčiau, todėl galėtume padėti Ukrainai ir patys jaustis saugiai!

Tenka apgailestauti ir dėl to, jog bendrijos priimtos sankcijos Rusijai dėl Ukrainos, panašu, neveikia. Minėtos sankcijos yra skylėtos ir lengvai apeinamos, o to nebegalime toleruoti. Tik priminsiu, jog ekonominių sankcijų tikslas – sukelti Rusijai didžiulius nuostolius, tokiu būdu susilpninant šios agresorės ekonominę bazę, užkertant galimybes naudotis būtiniausiomis technologijomis ir rinkomis bei sumažinant karinius pajėgumus. Ką turime? O tą, kad Rusija toliau griauna Ukrainos miestus ir negailestingai žudo žmones. Galiausiai, kokių priemonių imsimės, kad Europos Sąjungos gynybos pramonės gaminiai ar skirtingi tokių gaminių komponentai neatsidurtų Rusijoje, kur vėliau būtų naudojami kariniams veiksmams prieš Ukrainos žmones?