Vertybės ir programa

Mano partijos – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos – istorija ir vertybės neatsiejamos nuo istorinio Lietuvos Prezidento Kazio Griniaus likimo. K. Grinius – pagrindinis mūsų partijos ideologijos kūrėjas, ilgalaikis partijos lyderis, diktatūros, karo ir okupacijos metais išlikęs ištikimu demokratijos ir humanizmo idealams.  Kazys Grinius – ne tik Lietuvos Prezidentas, bet ir Steigiamojo Seimo komiteto, rengusio Lietuvos Konstituciją, pirmininkas, Steigiamojo, I, II ir III Seimų narys, šeštasis Lietuvos premjeras, vienas pirmųjų Lietuvos demokratų, varpininkas, gydytojas, švietėjas, visuomenės sveikatos aktyvistas, publicistas, knygnešys. Jo politinių pažiūrų brandumas pranoko jo laikus.  Būtent kairiųjų pažiūrų tarpukario politikas Kazys Grinius dėjo pamatus tam, ką mes šiandien vadiname gerovės valstybe – apsaugai nuo nedarbo, universaliai sveikatos apsaugai ir t. t. Jis buvo progresinių mokesčių, nemokamo mokslo šalininkas. Teigė, jog daugelis ligų Lietuvoje turi socialines priežastis.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Europos Parlamento rinkimų programą, kurios rengime aktyviai dalyvavau, galima rasti čia.

Apie Lietuvos žmones skleidžiama daug mitų, esą lietuviai „būrų“, „vergų“ mentaliteto, esą daug žmonių pasiilgę sovietinio režimo ar autoritarinio „tvirtos rankos“ valdymo. Tačiau tiesa yra tokia, kad Lietuva yra viena labiausiai išsilavinusių Europos valstybių, žmonės čia yra darbštūs, bendruomeniški ir kūrybingi. Lietuvos žmonės ne vergai, o tikrieji savo krašto šeimininkai. Tai jų pastangomis, net ir pačiomis sunkiausiomis sąlygomis, puoselėjami namai, ūkiai, verslai, gyvybingos bendruomenės, vykdomas tiek formalus, tiek neformalus švietimas, puoselėjamas kultūrinis gyvenimas. Lietuvos gyventojai nori būti tikri europiečiai. Tereikia sudaryti vienodas sąlygas, kad taptume pilnateisiais Europos darbuotojais, kūrėjais, verslininkais, ūkininkais, vartotojais ir piliečiais. Lietuva turi būti pripažinta pilnateise ES šalimi, tapti stipria ir iniciatyvia Europos dalimi. Pragyvenimo lygis Lietuvoje turi priartėti prie ekonomiškai stipresnių ES šalių lygio. Žmonių tiesiogiai renkamo Europos Parlamento galia turi stiprėti, o su ja – ir grįžtamasis ryšys į kiekvienus namus – gyvenimo kokybės pavidalu.
 

Mano veiklos Europos Parlamente 2019-2024 m. kadencijoje prioritetai ir siekiai: 

Kiekviename Lietuvos krašte žmonės turi gyventi ne prasčiau nei sostinėje
(Regionų politika, mokesčių teisingumas, dirbančiųjų teisės)

- Bendra ES socialinė politika, darbo teisė. Europa turi skatinti verslą ne konkuruoti dėl pigios darbo jėgos, o kurti pažangų, inovacijomis grįstą verslą.

- ES parama turi siekti, kad verslas ir darbo vietos kurtųsi ten, kur žmonės gyvena, o mažiausiai uždirbančių pajamos būtų ne  žemesnės nei 60 proc. vidutinio šalies atlyginimo (ES Socialinės Chartijos įgyvendinimo reikalavimai).

- Turi būti užtvirtintas ES finansinės paramos skirstymas Lietuvos regionams pagal ekonominį išsivystymą.  Ekonomiškai mažiau pažengusiame Vidurio Vakarų regione turi būti skiriamas didesnis ES finansavimas.

- Sprendimai dėl europinių pinigų panaudojimo turi būti priimami kuo arčiau žmonių. Jie neturi užstrigti Vilniaus valdininkų kišenėse – Europos parama privalo gerinti kiekvienoje savivaldybėje gyvenančių paprastų lietuvių gyvenimą, gerinti infrastruktūrą, kurti socialines paslaugas vietos bendruomenėse, kurti pažangesnį žemės ūkį.

- Turi būti iš naujo persvarstyti Europos Sąjungos, valstybių narių ir transnacionalinių korporacijų santykiai ir pasiektas kompromisas, kuris užtikrintų tiek konkurencingas sąlygas verslui, tiek ir teisingą bei skaidrią mokesčių sistemą visoje ES. Mokesčiai turi būti mokami toje valstybėje, kurioje yra vykdoma ūkinė veikla. ES turi užkirsti kelią mokesčių vengimui, pasinaudojant antrinėmis įmonėmis ir „mokesčių rojumi“ vadinamų valstybių sistemomis.

- Siekti, kad Europos Sąjungos „socialinis ramstis“ pradėtų veikti ne tik popieriuje – socialinė ekonominė gerovė Lietuvoje ir visame Europos žemyne turi būti prieinama visiems, ne tik sėkmingųjų „luomui“.


Žemę dirbantis žmogus turi jaustis gerbiamas ir oriai uždirbti
(Žemės ūkio politika)

- Per ateinantį finansinį laikotarpį ES turi visiškai suvienodinti išmokas ūkininkams, kaip įsipareigojo tą padaryti 2002 m. Vadovų Tarybos sprendimu. Turi būti nutraukta ūkininkų diskriminacijos politika ES dėl išmokų.

- Pieno rinkos reguliavimo mechanizmą ES turi taikyti kaip nuolatinę priemonę, padedančią išvengti pieno rinkos liberalizavimo sukelto pasiūlos ir paklausos disbalanso.
ES turi sukurti nuoseklų priemonių paketą, užtikrinantį žemės ūkio sektoriaus prisitaikymą prie klimato kaitos ir aiškų kompensacijų mechanizmą, nuostoliams, patirtiems dėl klimato kaitos, kompensuoti.

- Sveiko, lietuviško maisto gamintojas, ūkininkas, gyvenantis kaime darnoje su gamta turi stiprinti ryšius su vartotojais mieste  ir jo produkcija turi būti patraukli kainos ir kokybės prasme. Kooperacija yra svarbiau nei globali konkurencija. Koreguoti ES subsidijų, viešųjų pirkimų, importo, konkurencijos politiką tam, kad vietos rinkose būtų daugiau vietos produktų.

- Turime lengvinti biurokratinę naštą žemės ūkio (ypač ekologinės) produkcijos gamintojams ir atsisakyti perdėtų sterilumo reikalavimų natūralaus maisto gamintojams.

- Laisvos prekybos sutartys tarp ES ir kitų rinkų turi ginti ne tik prekiautojų, bet ir gamintojų interesus: išaugusiais pelnais iš žemės ūkio produkcijos supirkėjas turi pasidalinti su ūkininku.


Sveikesnis maistas, sveikesnė aplinka – sveikesnis žmogus
(Maisto kokybė, visuomenės sveikata, aplinkosaugos temos, energetika)

- Visos iš ES fondų  bei mokesčių mokėtojų lėšų finansuojamos įstaigos ir organizacijos, subsidijuojamos verslo įmonės turi būti sveiko ir aplinkai draugiško gyvenimo būdo pavyzdžiu – skatinti sveiką gyvenimo būdą, rūšiuoti, naudotis viešuoju transportu, mažinti popieriaus naudojimą.

- ES turi drausti nesąžiningą komercinę praktiką, kai vartotojai klaidinami parduodant to paties prekės ženklo, bet skirtingos kokybės produktus. Visoje ES pardavinėjami vienodai supakuoti to paties prekės ženklo produktai turi būti vienodos kokybės, nesvarbu, kur jie gaminami. Jeigu to paties ženklo prekės kokybė ar sudėtis skiriasi, vartotojai turi būti aiškiai apie tai informuojami.

- Turi būti užtikrintas stabilus ES Vaisių ir daržovių, bananų ir pieno tiekimo švietimo įstaigoms programos finansavimas.

- ES turi įtvirtinti bendrą standartą, kad mažiausiai 10 proc. sveikatos biudžeto turi būti skiriama ligų profilaktikai ir prevencijai, nes daugelis Lietuvos gyventojų tapo vaistų, alkoholio, tabako pramonės ir savo žalingų įpročių įkaitais.

- ES turi galutinai atsisakyti bet kokios paramos branduoliniams projektams Europoje, išskyrus senų jėgainių uždarymą.

- Lietuvos energetinė nepriklausomybė turi būti grindžiama energijos efektyvumu (pažangios statybų technologijos, pastatų renovacija, vartotojų švietimas) bei pažangiausia, pigiausia, daugiausiai darbo vietų ir mokesčių pajamų kuriančia žaliąja energetika kartu su suskystintų dujų terminalu ir jungtimis su Vakarais.

- ES turi imtis aktyvių veiksmų, draudžiančių šalia Lietuvos (t. y., kartu ir ES) sienų statyti nesaugias branduolines elektrines.

- IAE uždarymui turi būti užtikrinta maksimali, nuosekli ir nuolatinė ES finansinė parama.

- Negalime mirtinai rizikuoti sveika ir saugia Lietuvos ateitimi – toliau bendru frontu su visa ES sieksime, kad Baltarusija būtų priversta atsisakyti nesaugios atominės elektrinės Vilniaus pašonėje.

- Neleisime prekiauti mūsų ir mūsų vaikų sveikata: derėdamiesi dėl ES prekybos sutarčių neįsileisime į Europos rinką nesveikų kitose šalyse pagamintų produktų su GMO, hormonais ir pan. Laisva prekyba yra gerai, bet nuo to neturi nukentėti maisto saugos ir vartotojų teisių apsaugos standartai Europoje.

Apklausa

Kaip vertinate vėžio prevencijos, diagnostikos ir gydymo paslaugų prieinamumą Lietuvoje?
Pasirinkimai

Facebook

Briuselis
+32(0)2 28 45384
bronis.rope@europarl.europa.eu
milda.joksaite@europarl.europa.eu
martynas.norbutas@europarl.europa.eu
Vilnius
+370 5 2077821
vilnius@rope.lt
Kaunas
+370 673 81231
ruta@rope.lt
Alytus
+370 671 32034
zita.valiuniene@gmail.com
Marijampolė
+370 671 13018
audriusbfg@gmail.com
Telšiai
+370 610 09137
remdaiva@gmail.com
Tauragė
+370 677 64721
+370 601 230381
taurage@rope2014.lt
Ignalina
+370 687 54250
siaudinis.henrikas@gmail.com
Panevėžys
+370 674 61982
panevezys@rope.lt
Klaipėda
+370 674 51078
klaipeda@rope2014.lt