Svarbiausia šios dienos ir, greičiausiai, visos savaitės tema - 2021-2027 m. finansinė perspektyva. Ką tik išklausiau Komisijos pasiūlymo. Džiaugtis per daug nėra kuo - daugiamečio ES biudžeto projekte numatomos maždaug 5 procentais mažesnės išlaidos Lietuvai svarbioms Sanglaudos ir Bendrajai žemės ūkio politikoms. Jų sąskaita ketinama didinti išlaidas migrantų integravimui, išorės sienų saugumui, skaitmeninei revoliucijai.

Pokyčiai svarbūs, ir, be abejo, velnias slypi detalėse. O jų kol kas nėra daug. Pavyzdžiui, ką reiškia, kad BŽŪP biudžetas sumažės siūlomais 5 procentais? Neaišku ir ar šis sumažėjimas bus vienodas visoms valstybėms narėms. Mūsų ūkininkai ne kartą yra išsakę poziciją - BŽŪP išmokos gali mažėti kad ir iki nulio, tačiau visose ES valstybėse narėse žemės ūkiui turi būti teikiama vienoda parama. Mums svarbiausia, jog ūkininkai nebūtų diskriminuojami ir tą turėsime pasiekti biudžeto derybose.

Planuojamą paramos Sanglaudai sumažėjimą 5 procentais vertinti yra kur kas paprasčiau. Tai - vienareikšmiškai blogas pasiūlymas. Sanglaudos politika padeda atsiliekantiems regionams pasiekti ES vidurkį ir nemanau, kad atsiras daug mūsų šalies piliečių, kurie išėję į gatvę ir ranką prie širdies pridėję pasakytų, kad mums Sanglaudos paramos jau nebereikia. Biudžeto projekte randame drąsią idėją įvesti naujus išsivystymo kriterijus, kurie papildytų iki šiol taikytą BVP pagal perkamosios galios paritetą. Ši formuluotė gali pasirodyti Lietuvai naudinga - visi gerai žinome, kad mūsų šalis buvo pasiekusi Sanglaudos slenkstį ir labai tikėtina, kad nuo 2021-ųjų ES parama galėtų gerokai sumažėti.

Bendrai biudžeto projektas atrodo ambicingas ir orientuotas į ateitį - daugiau lėšų skiriama mokslo tyrimams, skaitmeninei darbotvarkei, jaunimui, atsakui į išorės iššūkius. Šiek tiek neramina tai, jog siūloma didinti Komisijos tiesiogiai valdomų finansinių instrumentų apimtį. Tai reikš, jog vis daugiau Lietuvos pareiškėjų turės konkuruoti nebe Lietuvoje, o ES lygmeniu.

Labai palaikau pasiūlymą įsteigti Europos investicijų stabilizavimo funkciją (iki 30 mlrd. eurų) - priemonę, skirtą išlyginti finansavimo netolygumus. Kaip žinia, daugelyje valstybių narių viešosios investicijos didele dalimi priklauso nuo ES finansavimo, o dėl septynmečio ES finansavimo ciklo labai svyruoja tokių investicijų apimtis.

Kartu labai atsargiai vertinčiau siūlymą dėl Struktūrinių reformų paramos programos (25 mlrd. eurų), skirtos padėti struktūrines reformas įgyvendinančioms valstybėms narėms. Panašu, kad Komisija Sanglaudos lėšomis siekia finansuoti savo teikiamų Europos semestro rekomendacijų įgyvendinimą. Nesu įsitikinęs, kad europiniais pinigais turėtume skatinti naujų valstybių įsijungimą į euro zoną - paprastai tokios iniciatyvos priimti nepasirengusias šalis geruoju nesibaigia - vien Graikijos pavyzdys turėjo daug ko išmokyti!

Žinoma, tai tik derybų pradžia. Galutinis sprendimas dėl maždaug 1,135 trilijono eurų dydžio daugiamečio ES biudžeto geriausiu atveju bus priimamas tik kitų metų viduryje. Iš pirmųjų atsiliepimų jau galima daryti išvadą, kad naujasis daugiametis biudžetas bus didesnis nei Komisijos siūlomas 1,1 procento nuo ES BVP - europiečiai nori daugiau Europos. Asmeniškai aš šiuo klausimu laikausi atsargaus požiūrio. Svarbiau nei bendras ES biudžeto dydis yra jo struktūra - mums svarbiausia yra pasiekti, kad ir po 2021 m. visi Lietuvos piliečiai ir toliau galėtų naudotis mums taip reikalinga Sanglaudos fondų parama, o 2021-ieji taptų ta riba, kai Lietuvos ūkininkai nustos būti antrarūšiais europiečiais.