Simboliška, kad metus žemės ūkio sektorius baigia trankiai: Briuselį supurtė toks žemdirbių protestas, kokio Europos Sąjungos sostinė jau turbūt nematė dešimtmečiais. Proteste po Lietuvos žemės ūkio tarybos vėliava gausiai dalyvavę Lietuvos žemdirbiai, atstovaujantys nuo grūdininkų iki pienininkų, nuo Lietuvos ūkininkų sąjungos iki ekologiškų mėsinių galvijų augintojų, vieningai sutaria, kad metai buvo išties sunkūs, o kone sunkiausia jų dalis – slogi nežinomybė dėl to, kas laukia ateityje. Pirmasis masinio žemdirbių protesto pasiekimas – nors ir laikinai, bet visgi sustabdytas laisvosios prekybos sutarties pasirašymas tarp ES ir MERCOSUR šalių, kuris, mano ir viso Seimo Kaimo reikalų komiteto įsitikinimu, ES žemės ūkiui bei vartotojams tikrai būtų žalingas.
Europos Komisija dar vasarą pristatė pirminius siūlymus, kaip reformuoti ES paramos įvairiems sektoriams politiką, išsikeliant iš pirmo žvilgsnio kilnų tikslą – sumažinti biurokratinį mechanizmą ir taip palengvinti gyvenimus visiems, besinaudojantiems vienokia ar kitokia europine parama. Šiuo pasiūlymu, kuris be kita ko apima siekį „suplakti“ skirtingus paramos fondus, tame tarpe ir žemės ūkį, į vieną bendrą katilą, Europos Komisija, švelniai tariant, sukėlė žemdirbių (ir ne tik jų) bendruomenės pasipiktinimą. Apie pasiūlymą nebemokėti išmokų ūkininkaujantiems pensinio amžiaus asmenims net nekalbėsiu – viliuosi, tokiu šokiruojančiu akibrokštu Komisija pati netikės ir iš europinės darbotvarkės jis netrukus dings. Tačiau kaip bebūtų, pasiūlymai, kuriuos įvertinus aiškėja, kad ES parama Lietuvos žemės ūkiui gali būti mažinama net apie 20 procentų, tebėra aktualūs, nors ir garsiai kritikuojami tiek Europos Parlamento, tiek nacionalinių parlamentų. LR Seimo Kaimo reikalų komitete taip pat priėmėme poziciją, kad nepritariame ES paramos fondų apjungimui, kas iš esmės reikštų Bendrosios žemės ūkio politikos naikinimą (nes politika be pinigų lieka niekinė), reikalaujame grįžti prie ūkininkams jau įprastos dviejų BŽŪP ramsčių struktūros, tiesiogines išmokas mūsų žemdirbiams pagaliau suvienodinti su ES vidurkiu. Tai yra pagrįsti mūsų žemdirbių bendruomenės lūkesčiai, kuriuos Europos Sąjunga mums įsipareigojo, dar Lietuvai stojant į ES, ir jokie ketinimai tuos lūkesčius nuvilti, prisidengiant besikeičiančia geopolitine situacija, nėra pateisinami.
Plačiau - mano komentaras "Ūkininko patarėjuje": https://ukininkopatarejas.lt/.../lr-seimo-kaimo-reikalu.../
