Keturios Europos Parlamento politinės frakcijos kreipėsi į Europos Komisijos pirmininkę Ursulą von der Leyen, reikalaudamos iš esmės keisti EK pasiūlymą dėl būsimo ES biudžeto. Mano skaičiavimu, kreipimąsi pasirašiusios politinės grupės Europos Parlamente vienija 454 balsus iš 720, arba užtikrintą daugumą - tad Europos Komisijos pirmininkei šio kreipimosi ignoruoti nepavyks.
Puikiai atsimenu, kad ir derybose dėl dabartinio finansinio laikotarpio Europos Parlamentas pirmajam Europos Komisijos pasiūlymui nepritarė. Tada Europos Parlamentas ragino EK didinti dabartinį Daugiametės finansinės programos biudžetą bent 30 procentų. Europos Komisija tuomet išsisuko, pasiūlydama 800 mlrd. eurų vertės atsigavimo fondą, iš kurio dalį lėšų buvo galima skirti kaimo plėtrai. Dėl naujos Bendrosios žemės ūkio politikos struktūros tuomet susitarti sekėsi sunkiai – buvo nuogąstaujama, kad valstybėms narėms teks per daug laisvės kuriant savo strateginius planus (Lietuvos pavyzdys tą ir įrodė: K. Navicko vadovaujama Žemės ūkio ministerija tuomet parengė Lietuvai tokį strateginį planą, kurį iki šiol būtina taisyti, kad jis bent kiek atlieptų Lietuvos žemės ūkio specifiką). Dėl užsitęsusių derybų, esamas BŽŪP finansinis laikotarpis įsigaliojo ne 2021 metais, kaip turėjo būti, o tik 2023 m. Tad pirmųjų EK pasiūlymų nesėkmė turėjo savo kainą, laikotarpio įgyvendinimas nusikėlė. Tuomet, vykstant deryboms, labai svarbus vaidmuo teko pačių ūkininkų organizacijoms – jie organizavo protestus Briuselyje, rinko parašus po peticija, kartu su jais ruošiau kreipimusis į Europos Komisiją, įtikinėjome kolegas europarlamentarus dėl tiesioginių išmokų konvergencijos. Tuomet bendromis jėgomis pavyko pasiekti, kad išmokos būtų padidintos nuo tuometinio 65 proc. iki 80 proc. ES vidurkio lygio. Džiugu, kad šį siekį tuomet palaikė ir LR Prezidentas, kuriam šiose derybose taip pat tenka svarbus vaidmuo. Viliuosi tvirto jo palaikymo ir dabartinėse derybose.
Mes, Seimo Kaimo reikalų komitetas, jau esame priėmę nedviprasmišką poziciją, kad Bendroji žemės ūkio politika privalo išlikti kaip atskiras fondas, su pakankamu biudžetu, visų pirma tiesioginių išmokų konvergencijai įvykdyti. Negali būti jokios priešpriešos tarp žemės ūkio ir sanglaudos, ar tarp žemės ūkio ir gynybos, nes žemės ūkis – tai sudedamoji valstybės saugumo ir kaimiškųjų vietovių klestėjimo dalis. Lietuvos žemdirbiai gali būti ramūs, kad tvirtai gynęs šią poziciją Europos Parlamente, ketinu jos laikytis ir Seime, kaip Kaimo reikalų komiteto pirmininkas.
Džiaugiuosi, kad šią temą kelia Ūkininko patarėjas. Plačiau skaitykite:
https://ukininkopatarejas.lt/.../musis-del-europos.../
