Į mano, kaip Seimo nario, elektroninį paštą plaukia Jūsų, Lietuvos Respublikos piliečių, laiškai, prašantys nepalaikyti dabartinių valdančiųjų stumiamos mokesčių reformos. Jūsų laiškus tikrai matau, skaitau ir su Jūsų argumentais sutinku.

Seime dėl mokestinės reformos vyksta tikra kova.

Mes, Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir krikščioniškųjų šeimų frakcija siūlėme atidėti mokestinių pakeitimų svarstymą, deja, tam mums neužteko balsų. Gaila, kad valdančioji dauguma pasirinko didinti mokesčius ir įvedinėti naujus, sprendžiant valstybės vidaus problemas, skolų, gynybos problemas, nors vietoje to siūliau peržiūrėti išlaidas, ar tinkamai administruojami šiuo metu surenkami mokesčiai. Kažkodėl valdantiesiems norisi įjungti buldozerį, padidinti mokesčius, priimti naujus, nežiūrint, ar tai duos efektą. Visuomenė įaudrinta nuolat kintančių pranešimų apie vis naują mokestinę naštą, su ja tikrai pritrūko diskusijų. Žmonės rinkosi į mitingą ir aiškiai pasisakė prieš nekilnojamojo turto mokesčio įvedimą. Seimui pateiktame įstatyme begalės nežinomųjų, kurių niekas nesistengia žmonėms išaiškinti, iki šiol neaišku, kaip reiktų tą mokestį mokėti, jei jis visgi bus priimtas.

Džiugu, kad Seimas visgi nesiryžo balsuoti už NT įstatymo priėmimą ir jį grąžinome tobulinti. Viliuosi, kad bent jau nekilnojamojo turto mokesčio įstatymą pavyks galutinai atmesti, antraip, valdančiųjų valia, jis taptų visuotiniu, nepriklausomai nuo NT buvimo vietos ar žmogaus pajamų. Pagal dabartinius siūlymus siekiama iki penkių kartų sumažinti NT mokestį tam turtingesniam segmentui, kuris jį moka jau dabar, tačiau paversti jį visuotiniu ir užkrauti netgi tiems, kurie neturi pajamų.

Finansų ministras, pristatydamas nekilnojamojo turto mokesčio reikalingumą Seime, pareiškė, kad nėra konkrečios priežasties jį įvedinėti. Tad iškėliau klausimą, kokiu tikslu tuomet jis apskritai siūlomas. Pristatydamas siūlymą pelno mokestį didinti 1 proc., ministras teigė, kad toks mokestis neturės ženklios reikšmės verslui, tad nesuprantama, kodėl verslininkai reiškia nepasitenkinimą. Jei mokesčio padidinimas, anot ministro, „neturės ženklios reikšmės“, tai gal ir biudžetui toks didinimas neturės ženklios reikšmės? Kam apskritai imtis iniciatyvų, kurios neturės ženklios reikšmės, tik sukels žalą?

Individualiosios veiklos pajamų mokestį valdantieji siūlo didinti ne procentu ar dviem, o DU KARTUS. Reiškia, dabartinė dauguma nusistačiusi prieš dirbančius individualiai ir bando juos apmokestinti taip, kaip darbo santykius. Bet juk individualia veikla užsiimančiam žmogui reikia pačiam susikurti darbo vietą, pačiam susirasti klientus, jis neturi tokių socialinių garantijų, kaip dirbantis su darbo sutartimi - o apmokestinti norima kaip eilinius darbo santykius? Tai bandymas priversti žmones keisti verslo formą. Pavyzdžiui, ūkininkai bus priversti rinktis juridinio asmens formą ir tų mokesčių vis tiek nemokės. Rezultate valdantieji tiesiog suerzins žmones, privers juos keisti veiklos formą, o biudžeto vis tiek nesurinksime. Tad kokia šios „reformos“ prasmė?

Dar kartą raginu valdančiuosius atsikvošėti, palikti gyventojus bei verslininkus ramybėje ir atsitraukti nuo tokių nepamatuotų užmačių. Kol Lietuvoje dar likę gyventojų, rūpinkimės, kaip paversti mūsų valstybę patrauklia čia auginti gausias šeimas ir turėti darbo.