Seimo Kaimo reikalų komitete diskutavome apie ūkiuose susidarančių atliekų apmokestinimą. Ūkininkai kelia klausimą, ar pagrįstai kai kurios savivaldybės nusistato įkainius už atliekų tvarkymą, įskaičiuodamos visų ūkinių pastatų plotą, net jei tuose pastatuose, kaip antai daržinė ar tvartas, faktiškai tokių tvarkomų atliekų nesusidaro. Ūkininkui tenka susimokėti už plotą, o ne už išvežamus atliekų konteinerius, kurie tiesiog neužsipildo.

Aš šį klausimą matau kompleksiškai – norisi kalbėti ne tik apie atliekas žemės ūkyje, bet ir apie kaimo gyventojų atliekų apmokestinimą. Juk kaimo žmogus gyvenimo išmokytas savo atliekas preciziškai rūšiuoti – vienokias atliekas kompostuoja, kitokias išrūšiuoja, ir tokiu būdu faktinių atliekų, kurias atliekų tvarkytojui reiktų išvežti, lieka labai nedaug. Tuo tarpu atliekų tvarkytojai apipina vartotojus įvairiais „abonentiniais“ ir kitais mokesčiais, kurie neatspindi tikrosios realybės, bei, būkime atviri, neskatina žmogaus gyventi dar tvariau ir dar labiau mažinti savo atliekų kiekius.

Todėl raginu kolegas Seimo Kaimo reikalų komitete pradėti ieškoti kompleksinių sprendimų, kad ūkininkai ir kaimo gyventojai nebekrauptų dėl tūkstantinių sąskaitų už atliekų, kurių jie neprigamino, tvarkymą, o atsakingas rūšiavimas žmogui leistų sutaupyti.