Ar naujasis ES žemės ūkio ir kaimo plėtros komisaras Christophe Hansen ryšis pasirašyti 52 tūkstančių Lietuvos žemdirbių pasirašytą ir prieš 7 metus Europos Parlamentui įteiktą peticiją? Ar įgyvendins joje išdėstytus reikalavimus?

Uždaviau šį klausimą šiandien LR Seime viešėjusiam ES komisarui. Juk peticijoje išdėstytus Lietuvos žemdirbių lūkesčius ES institucijos įvertino kaip teisėtus. Tik ar tiesioginės išmokos Lietuvos ūkininkams jau siekia ES vidurkį? Kol kas, deja, ne...

Kiti, mano akimis, labai svarbūs klausimai, kuriuos šiandien iškėliau Europos Komisijai Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos vardu:

- ES teisės aktais būtina apibrėžti, kad žaliavinių žemės ūkio produktų gamintojui mokama supirkimo kaina turi būti aukštesnė, nei gamybos savikaina. Į tokią gamybos savikainą būtina įskaičiuoti viską, tiek išlaidas įsigytiems pašarams, tiek pašarų paruošimui ūkyje, sėkloms, trąšoms, augalų apsaugos produktams, su gyvulių priežiūra susijusias išlaidas, pavyzdžiui, veterinaro ar apsėklintojo paslaugas, žemės ūkio technikos ir pastatų priežiūros kaštus, darbo užmokestį tiek ūkininkui, tiek ūkyje dirbantiems asmenims, nuomos, nusidėvėjimo, palūkanų, mokesčių ir kitas išlaidas. ES turi FADN – Ūkių apskaitos duomenų tinklą, kuriuo remiantis būtų galima tokias išlaidas periodiškai apskaičiuoti, atsižvelgiant į ūkio specializaciją, regioną, dydį ir panašiai. Būkime sąžiningi prieš save pačius, ūkininkas yra silpnoji maisto grandinės dalis, bet be ūkininko visa grandinė subyrės ir jos nebeliks. Tad užsiimkime rimtai jį apsaugoti nuo nesąžiningo kitų grandinės dalyvių elgesio, kad apsaugotume galutinį vartotoją nuo maisto produktų trūkumo. 

- Remiantis Lietuvos Valstybės kontrolės išvadomis, darytina išvada, kad praėjusios kadencijos LR žemės ūkio ministerija, rengdama Lietuvos strateginį planą, pažeidė ES reglamento 2021/2115 106 straipsnio 3 punktą: „3.   Kiekviena valstybė narė užmezga partnerystę su kompetentingomis regioninėmis ir vietos valdžios institucijomis. Partnerystėje dalyvauja bent šie partneriai:

Valstybės narės veiksmingai įtraukia tuos partnerius į BŽŪP strateginių planų rengimą ir konsultuojasi su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, be kita ko, atitinkamai dėl 13 straipsnyje nurodytų minimaliųjų standartų.“

Paraginau Komisarą užtikrinti, kad ateityje būtų užkirstas kelias tokiai valdžios institucijų savivalei, kaip nutiko Lietuvoje – kai toks reikšmingas dokumentas, kaip strateginis planas, buvo parengtas nustumiant žemės ūkio sektoriaus atstovus į šalį. Dabar naujai atėjęs žemės ūkio ministras bando koreguoti privirtą košę, bet visi suprantam, kad žala sektoriui jau padaryta ir visko ištaisyti nepavyks.

- Rengiantis artėjančiai naujai BŽŪP 2028-2034 m. reformai, paraginau išsaugoti Bendrajai žemės ūkio politikai atskirą nuo kitų sričių biudžetą, užtikrinti jį pakankamą, kad į sektorių pradėtų aktyviai ateiti nauji ir jauni ūkininkai. 

Bei, žinoma, paraginau užbaigti Baltijos šalių, tame tarpe ir Lietuvos, žemdirbių diskriminaciją ir suvienodinti tiesiogines išmokas.