Savaime suprantama, kad kiekvienai Europos Sąjungos šaliai svarbu, kad pinigai, gauti iš bendrijos fondų, būtų panaudoti maksimaliai. Viena vertus, išmatuoti tokius efektyvumo rodiklius – pakankamai sudėtinga. Kita vertus – galima matyti, kad Lietuvoje ir tikiu, kad kitose šalyse efektyviausiai pinigai iš ES fondų panaudojami tuomet, kai jų paskirstymas yra vykdomas decentralizuotu  būdu. Taigi, tokiu atveju fondo lėšas ir projektų įgyvendinimas yra organizuojamas ne centrinių valdymo subjektų,  šiuo atveju nacionalinės valdžios institucijų, Vyriausybės ir ministerijų, tačiau pavaldiems subjektams ar netgi viešoms organizacijoms, tarpu kurių yra savivaldybės, bendruomenės ir kt.

Europos Sąjungoje šiandien turime du modelius, kuriais organizuojame fondų lėšų paskirstymą. Vienas iš jų yra centralizuotas, kitas  –  daugiau decentralizuotas. Lietuvoje kliaujamasi labiau centralizuotu modeliu, o tai lemia, kad valstybė narė nori taikyti daugiau reguliacinių priemonių. Tokiu atveju tik 10 ar 15 procentų pinigų panaudojama decentralizuotai, o likusi dalis paskirstoma priklausomai nuo šalies sostinės, ministerijų ir nacionalinės valdžios interesų.

Labai norėtųsi, kad galėtume susipažinti su statistiniais duomenimis, jog būtų galima įvertinti kuris iš modelių pasiteisino.  Dabar nežinome, kokias klaidas padarėme vienoje ar kitoje šalyje taikydami centralizuotą arba decentralizuotą lėšų paskirstymo modelį. Tik jei turėtume tokią statistinę informaciją, galėtume kalbėti ne vien apie efektyvų pinigų panaudojimą, bet ir teisingą lėšų panaudojimo modelį.

Pasikartosiu, kad, manau, jog Lietuvai būtų racionaliau skirstyti Europos Sąjungos fondų lėšas decentralizuotai, nes tai leistų atliepti tam tikrų miestelių ar regioninių savivaldybių gyventojų interesus. Savivaldybės ar bendruomenės puikiai žino, ko reikia jų gyventojams skirtingai nei biurokratai ministerijose, kurie retai kada išvažiuoja iš Vilniaus ar išeina iš savo kabineto. Natūralu, kad nacionalinė valdžia stokoja pakankamai žinių apie regionines savivaldybes, todėl tikrai negali planuoti europinių lėšų pagal realų poreikį.

Viliuosi, kad sieksime kuo greičiau išsiaiškinti, koks europinių lėšų paskirstymo modelis yra efektyviausias. Tikiu, kad tai padės mums gerokai racionaliau planuoti europinius pinigus, kurie reikalingi ne vien ekonomiškai klestinčiam Vilniui, bet ir mažiems regioniniams miestams ir kaimams, kuriuos žmonės priversti palikti, nes čia nėra darbo vietų, mokyklų ir ligoninių.