Europos Parlamento plenarinės sesijos metu peržiūrėjome ES daugiametę finansinę programą 2021-2027 metams, kad galėtume numatyti didesnę dalį lėšų, kurios būtų skiriamos bendrijos pasirengimui reaguoti į iššūkius, susijusius su saugumo užtikrinimu ir migracijos suvaldymu.
ES ilgalaikio biudžeto, dar kitaip vadinamo daugiamete finansine programa, persvarstymas buvo būtinas atsižvelgiant į tai, jog nuo 2020 m. pabaigos, kai minėtas biudžetas buvo priimtas, teko susidurti su dideliu skaičiumi skirtingų problemų. Tarp kurių – smarkiai augusi infliacija, energetikos krizė, brangęs pragyvenimo ir skolinimosi lygis euro zonoje ir karas Ukrainoje.
Man svarbu, kad Europos Sąjungos parama nemažėtų Lietuvos regionams, žemės ūkiui ir Ignalinos atominės elektrinės uždarymui. Šios lėšos yra būtinos, nes šalies gyventojai vis sudėtingiau verčiasi. Pasak Oficialiosios statistikos portalo, šių metų antrąjį ketvirtį vidutinis darbo užmokestis Vilniaus apskrityje prieš mokesčius sudarė 2214,1 eurą, tuo tarpu Alytaus apskrityje siekė tik 1612,9 eurus, o Utenos apskrityje buvo vienas mažiausių šalyje – 1587,3 eurai. Atskirtis tarp skirtingų šalies regionų vis didėja ir šiandien sudaro beveik 653,8 eurus. Juk maisto kainos tiek vilniečiams, tiek uteniškiams yra tokios pačios, nors pajamos iš darbo užmokesčio skiriasi ženkliai. Smarkiai išbrangęs pragyvenimas Lietuvoje ir vis dar pakankamai maži tautiečių atlyginimai, lyginant su Europos Sąjungos šalimis, verčia ieškoti sprendimų. Neabejotinai, tam, kad žmonės išgyventų, būtina kelti jų gaunamas darbo pajamas.
Ilgalaikis bendrijos biudžetas turi atliepti ir Lietuvos, Latvijos ar kitų bendrijos šalių ūkininkų interesus. Nenormalu, kad tiesioginių išmokų suvienodinimo ūkininkams klausimą vilkiname beveik dvidešimtmetį. Tiesa, noriu pasidžiaugti, kad dar šių metų birželio mėnesį Europos Parlamente buvo pritarta rezoliucijai, kuria raginame Tarybą užtikrinti spartesnį tiesioginių išmokų suvienodinimą, kad būtų galima didinti apsirūpinimą maistu ir skatinti ilgalaikį žemės ūkio atsparumą, kai ūkininkai patiria nuostolius dėl klimato kaitos.
Natūralu, kad šiandien turime skirti papildomai resursų, kurie leistų Europos Sąjungai tapti savarankiška svarbiausiose pramonės šakose, tokiose kaip lustų gamyba. Europos Komisija numačiusi padidinti ES biudžetą dar 10 milijardų eurų, kad galėtų tokias lėšas skirti naujoms investicijoms. Pavyzdžiui, kolegos parlamentarai pasisako už tai, kad 3 milijardai eurų būtų skirti Strateginių technologijų platformai (STEP). Ši platforma padėtų siekti, jog Europos Sąjunga būtų konkurencinga sveikatos, žaliavų ir kosmoso srityse, vystant ir diegiant modernias technologijas.
Tam, kad ukrainiečiai įveiktų agresorę Rusiją, iš daugiametės finansinės programos numatyta skirti 60 milijardų eurų paramą Ukrainai, kuri nenuilstamai kovoja už demokratines vertybes ir visų mūsų laisvę. Šios lėšos leis Ukrainai aktyviau vykdyti karinius veiksmus ir inicijuoti būtiniausius šalies atstatymo darbus. Džiugu, kad Europos Parlamentas vieningai palaikė Ukrainos paramos finansinį paketą. Tam pritarė 393 europarlamentarai, 136 balsavo prieš ir 92 susilaikė.