Agresorė Rusija pasitraukė iš Juodosios jūros grūdų iniciatyvos, todėl teikiamas siūlymas, jog būtų galima pasinaudoti Baltijos šalių jūrų uostais, kad užtikrinti nepertraukiamą grūdų ir kitų agrarinės kilmės maisto produktų pervežimą. Numatyta, jog Ukrainos grūdų vežėjams tokiu atveju būtų kompensuojamos išlaidos už pasinaudojimą uostais – siūloma, kad už vieną toną būtų mokama  nuo 20 iki 40 eurų.

Visgi, sprendžiant ukrainietiškų grūdų gabenimo per Baltijos šalių ir Lenkijos uostus klausimą, labai svarbu užtikrinti, kad minėti grūdai nepatektų į šių šalių vidaus rinkas. Ukrainos grūdai, nors ir gabenami per Europos Sąjungos teritoriją, turi pasiekti tik trečiąsias šalis.

Jei nesugebėsime užkardyti ukrainietiškų grūdų patekimo į bendrijos šalių rinką, jau neužilgo susidursime ne tik su bendrijoje užaugintų grūdų ir kitų žemės ūkio produktų kainų dempingavimu, bet ir kita rimta problema – gerokai didesniu imigrantų iš Afrikos žemyno skaičiumi. Afrikos žemyno gyventojai neturės kitos išeities, o tik vykti į Europą ar kitus žemynus tam, kad galėtų išvengti bado.

Pasak Europos Vadovų Tarybos, iš Ukrainos uostų per Juodąją jūrą, įgyvendinant Jungtinių Tautų Pasaulio maisto programą, buvo išvežta daugiau kaip 725000 tonų kviečių, kurie pasiekė Etiopiją, Jemeną, Afganistaną, Sudaną, Somalį, Keniją ir Džibutį.

Viena vertus, labai tikiuosi, kad Europos Komisija nutars, kaip turėtume spręsti ukrainietiškų grūdų gabenimo problemas. Kita vertus, nesinorėtų, jog sprendimai, susiję su grūdų eksportu, būtų priimti skubotai, todėl iki galo neišdiskutuoti.