Ar žemės ūkio ir kaimo plėtros strateginis planas neturi būti koreguojamas? Ar strateginis planas, kuriuo siekiame užtikrinti tvarią Lietuvos žemės ir maisto ūkio plėtrą, didinant sektoriaus pridėtinę vertę bei konkurencingumą pateisina lūkesčius, jei žemės ūkio derliaus apimtys, nors ir išlieka stabiliomis, mažėja.
Tiesa, sojų ir saulėgrąžų kultūrų ūkininkai augina daugiau, tačiau kitų kultūrų auginimas ir žemės ūkio sritys išgyvena produkcijos gamybos apimties susitraukimą. Mažėjantis derlius kelia nerimą dėl Lietuvos ir Europos Sąjungos žemės ūkio ateities perspektyvų.
Remiantis Jungtinių Amerikos Valstijų Žemės ūkio departamento duomenimis, rugpjūčio mėnesio kviečių derliaus prognozė 2024 metams, lyginant su liepos mėnesio, sumažinta net 3,3 mln. tonų ir turėtų sudaryti 793,37 mln. tonų. Deja, bet kviečių derliaus prognozė sumažinta ir Europos Sąjungai – skaičiuojama, kad derlius trauksis maždaug 3,0 mln. tonų, o viso turėtų sudaryti 135 mln. tonų.
Turime svarstyti, ar žemės ūkio paramos sistema veikia tinkamai, o, galbūt, strateginis planas turi per daug spragų, kurių iš anksto negalėjome numatyti.
Pavyzdžiui, Lietuvoje traukiasi ekologiniai ūkiai – net penktadaliu sumažėjo ekologiškai dirbamų žemių. Kas nutiko, kad taip drastiškai sumažėjo ekologinių ūkių Lietuvoje? Atsakymas paprastas – pajamos gaunamos iš ekologinio ūkininkavimo yra per pus mažesnės už tas, kurios gaunamos ūkininkaujant įprastais būdais. Tai reiškia, kad Lietuvos Vyriausybės parengtas strateginis planas, pateiktas Europos Komisijai, nebuvo tinkamas.
Tenka apgailestauti, kad Lietuvos Žemės ūkio ministerija nederino strateginio plano su ūkininkais, kurie bandė akcentuoti plano klaidas ir įspėti, kad teks susidurti su problemomis. Pasirodo, kad Lietuvos ūkininkai buvo teisūs. Nesuvokiama, kad Lietuva, kuri orientavosi į ekologinio ūkininkavimo plėtrą, siekdama panaudoti 13 proc. šalies žemės ūkio naudmenų ekologiniam ūkininkavimui iki 2027 metų, šiemet, lyginant su pernai metais, sumažino ekologinio ūkininkavimo žemės plotus 38 tūkst. hektarų. Žinoma, ar galime tikėtis, kad ekologinė ūkininkavimas vystysis Lietuvoje, kai išmokų dydžiai tokiems ūkiams padidėjo vos 20 eurų už hektarą, tačiau darbo sąnaudos ženkliai augo.