Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitete dalyvavo komisaras Janusz Wojciechowski, su kuriuo aptarėme ukrainietiškų grūdų eksporto ir rinkos klausimus. Išties įspūdinga, kad naudojantis solidarumo koridoriais buvo išvežta net 33 mln. tonų ukrainietiškų grūdų. Iš šio skaičiaus tik 19 mln. tonų grūdų buvo eksportuota į trečiąsias šalis, o tai reiškia, kad didelė dalis ukrainietiškų grūdų kiekio lieka Europos Sąjungoje. Manoma, kad didžioji dalis Ukrainos grūdų, skirtų trečiosioms šalims, liko kaimyninėse Ukrainos šalyse.  

Neabejotinai, didelio ukrainietiškų grūdų kiekio pasilikimas Europos Sąjungos teritorijoje turi neigiamos įtakos grūdų rinkai ir jų supirkimo kainai. Anksčiau ukrainietiški grūdai daugiausia buvo eksportuojami per Juodąją į Viduržemio jūrą, iš kur pasiekdavo Šiaurės Afrikos žemyną. Šiandien ukrainietiški grūdai daugiausia eksportuojami sausumos keliais.

Apmaudu, kad tik dabar kalbame apie grūdų eksporto logistiką per Europos Sąjungą, o svarbiausia – Bendrijos grūdų rinką, kuri yra išbalansuota, nes ukrainietiški grūdai nusėda ne kur kitur, o pas mus. Kodėl grūdų rinka yra išbalansuota? Nes Ukrainos grūdai superkami itin pigiai, todėl skirtingi spekuliantai, kurie nori pasipelnyti, pigiau pirktus grūdus, neatitinkančius ES nustatytų kokybės normų, parduoda gerokai brangiau bendrijoje.  

Pavyzdžiui, Klaipėdos uostas neabejotinai yra linkęs priimti ukrainietiškus grūdus, kad pastarieji būtų saugiai eksportuojami į trečiąsias šalis. Visgi, tam, kad būtų galima įgyvendinti šią logistiką, turime užtikrinti griežtą grūdų gabenimo kontrolę. Ukrainietiškų grūdų dalis, gabenama į Klaipėdos ar kitą Baltijos jūros uostą, privalo iš tikro pasiekti uostą, o ne būti pakeliui išparduota.

Ne paslaptis, kad Lietuva eksportuoja gana didelę dalį grūdų, užaugintų savo teritorijose. Tuo tarpu kitos Europos Sąjungos šalys, kaip Prancūzija, yra grūdų importuotojos, todėl pastarosios suinteresuotos pigesnėmis grūdų kainomis. Ar nebus taip, kad nepasiūlę grūdų eksporto kontrolės mechanizmų, perkelsime Lenkijos, Rumunijos ir Bulgarijos grūdų gamintojų problemas ant Lietuvos ūkininkų pečių? Juk, jei Baltijos šalių grūdų rinkoje atsiras didelis kiekis ukrainietiškų grūdų, kurie yra dar ir neapmuitinti, todėl pigesni, supirkimo kainos vietinių gamintojų neabejotinai smuks žemyn. Lietuvos žemės ūkis neišgyvens, jei ne tik pieno gamintojai, bet dar ir grūdinių kultūrų augintojai turės susidurti su itin žemomis supirkimo kainomis!