Plenarinės sesijos Strasbūre metu pavyko rasti laisvą minutę tarp posėdžių ir trumpam ištrūkti, kad padiskutuočiau su europarlamentarais iš Lietuvos apie Europos Sąjungos svarbą ir naudą Lietuvai, bendrijos ekonomiką, žemės ūkio politiką bei sankcijų Rusijai įgyvendinimą.   

Noriu pasidžiaugti, kad nuo įstojimo į Europos Sąjungą pradžios, Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP), tenkantis vienam gyventojui pagal faktinę perkamąją galią, lyginant su kitų ES šalių vidurkiu, sudaro 89 proc. Remiantis „Eurostat“ statistiniais duomenimis už pernai metus, galima matyti, kad visoje bendrijoje BVP rodiklis, tenkantis gyventojui pagal perkamąją galią, siekė 100 proc. Vertinant tokius statistinius duomenimis, galima pastebėti, kad pragyvenimo lygis Lietuvoje ženkliai gerėjo. Negana to, šalies ūkininkai šiandien gauna beveik 200 eurų siekiančią išmoką už hektarą, kai tik įstojus į Europos Sąjungą jiems būdavo skiriama 50 litų dydžio tiesioginė išmoka. Žinoma, 50 litų tuomet buvo gana dideli pinigai, ypač jei juos gauni iš paramos lėšų. Vis dėlto, čia reikia paminėti, kad nuo to laiko ir reikalavimai ūkininkams ženkliai išaugo ir juos vykdyti tapo brangiau. Norėtųsi, kad lietuviams būtų dar geriau gyventi, nes atlyginimai, pensijos ar tiesioginės žemės ūkio išmokos vis dar nėra pasiekusios senųjų Europos Sąjungos šalių dydžio.  

Mane įkvepia dirbti Europos Parlamente tai, kad Lietuvos žmonės tiki ir pasitiki Europos Sąjunga. Manau, kad lietuvių pasitikėjimas Europos Sąjungos institucijomis yra gerokai didesnis už tą, kurį jie išreiškia šalies nacionalinei valdžiai. Taip sakau, nes į mane nuolat kreipiasi tautiečiai, kurie prašo inicijuoti ir priimti tokius įstatymus, kurių Lietuvos nacionalinė valdžia negeba parengti. Dėl šios priežasties turime nenuvilti tautiečių ir dirbti atsakingai. Pavyzdžiui, pernai smarkiai pabrangusias elektros ir dujų kainas Lietuvoje pavyko stabilizuoti tik Europos Sąjungos dėka, kai buvo nuspręsta vykdyti bendrus energijos išteklių pirkimus visos Sąjungos mastu. Šiandien Europos Sąjungoje turime spręsti ir inicijuoti universalias priemones, kurios leistų padėti Lietuvos ir visos bendrijos piliečiams sumažinti neigiamą infliacijos ir ekonominės recesijos poveikį. Negana to, žmonės turi galėti įpirkti maisto produktus, kurie pernai metais Lietuvoje brango daugiau nei 30 proc.

Europos Sąjunga atvėrė Lietuvai galimybę vykdyti laisvą prekybą ir ženkliai padidinti iš jos gaunamas pajamas – tiek valstybei, tiek verslo sektoriui. Maža to, Bendrija suteikė galimybę Lietuvos gamintojams pasitempti ir pasiūlyti aukštos kokybės prekes europiečiams. Prekybininkai gavo progą importuoti į Lietuvą kokybiškas prekes iš kitų Europos Sąjungos narių.

Mane neramina, kad vienuose sektoriuose gamyba Lietuvoje ir Europos Sąjungoje traukiasi, tuo tarpu kituose – kaip pieno sektorius, turime per didelę gamybą ir negebame rasti rinkų. Turime vykdyti ukrainietiškų grūdų eksporto kontrolę, nes dabar susiduriam su situacija, kad grūdų eksportas per Europą į trečiąsias šalis nevyksta sklandžiai. Ukrainietiški grūdai pasilieka Europos Sąjungoje, o trečiųjų šalių gyventojai neturi ko valgyti. Lyg to būtų maža, atsiranda nesąžiningų verslų, kurie perka itin kokybiškus ukrainietiškus grūdus ir maišo su pašariniais tam, kad gautų maistinius, kurie yra dvigubai brangesni rinkoje. Tokiems spekuliantams negalime leisti pelnytis, nes gyventojams pasiūlomas gerokai prastesnis produktas.

Turime užtikrinti, kad ekonominės sankcijos veiktų, todėl vykdyti griežtą jų kontrolę. Negali likti jokių spragų įstatymuose, kurie leistų  privataus kapitalo įmonėms apeiti sankcijas ir prekiauti su Rusija.  
Dėkoju Lietuvos rinkėjams už pasitikėjimą manimi ir už nuolatinius siūlymus, bendravimą, kad nesate abejingi savo krašto likimui. Kviečiu ir toliau darbuotis kartu.

Ačiū už diskusiją FM99 žurnalistei Vilijai Kvedaraitei.

Įrašo autorinės teisės priklauso UAB ,,Alytaus radijas“, FM99. Visą laidos įrašą galite pamatyti čia.