Šiandien esame priklausomi nuo importuojamos elektros, nes viso pasigaminame tik 38 proc. suvartojamos elektros energijos. Lietuvoje vis didėja importuojamų maisto produktų skaičius, lyginant su eksportuojama produkcija, kurią pagaminame savo šalyje. Negamindami, tačiau vien įsigydami elektrą ir maistą iš kitų šalių, lengva ranka papildome lenkų, ispanų ar švedų pinigines, permokėdami ir nuskriausdami savo šalies ekonomiką bei gyventojus.
Užaugintų Lietuvoje gyvulių, vaisių ir daržovių skaičius sparčiai krenta. Remiantis Oficialios statistikos portalo duomenimis, 2018 metų pradžioje galvijų skaičius ūkininkų ir šeimos ūkiuose siekė 561 707, tuo tarpu pernai metais jų buvo 503 613. Melžiamų karvių ir kiaulių skaičius taip pat mažėjo. Lyginant su 2018 metų pradžia, 2022 metais melžiamų karvių užauginta 51 658 mažiau, kiaulių – 60 084 mažiau. Lauko daržovių užaugintas derlius pernai metais lyginant su 2018 metais irgi buvo skurdesnis. Pavyzdžiui, česnakų užauginome 267 kilogramais mažiau, žiedinių kopūstų – 514 kilogramų mažiau, o pomidorų – net 1501 kilogramu mažiau.
Importuojamos elektros ir maisto kaina kandžiojasi
Anokia paslaptis, kad šalyse, kur daugiau maisto yra importuojama nei pagaminama, vidaus maisto kainos priklauso nuo tarptautinių kainų. Tarptautinės maisto kainos pernai didėjo ne vien dėl Rusijos karinės agresijos Ukrainoje, kuri buvo viena iš pagrindinių maisto produktų, tokių kaip kviečiai ir kukurūzai, gamintoja ir eksportuotoja, bet ir kitų veiksnių – nepalankaus derliui klimato sąlygų, brangių trąšų, išaugusių energijos ir transporto kaštų ar logistikos trukdžių.
Lietuva pernai metais viso pagamino bendrosios žemės ūkio produkcijos už 5 mlrd. eurų, tačiau tuo pat metu gerokai paaugo šalies importo rodikliai. Šių metų vasario mėnesį atsivežėme daugiau prekių nei patys pasigaminome. Pavyzdžiui, importavome prekių už 3,5 mlrd., eksportavome už mažiau – 3,1 mlrd. eurų.
Vien kliaudamiesi importu, rizikuojame permokėti brangiau už produktus ir nesukurti pridėtinės vertės savo šalyje, kai visus pinigus atiduodame vien pirkiniams. Importuodami didelę dalį elektros energijos, šiandien mokame už ją daugiau nei tos šalys, kurios elektrą gamina pačios. Remiantis „Nord Pool“ biržos duomenimis, elektros kaina Švedijoje šių metų balandžio 30 dieną siekė 24,18 eurus už MWh, tuo tarpu Lietuvoje buvo gerokai didesnė ir sudarė net 43,01 eurus už MWh. Biržoje palyginus Švedijos ir Lietuvos elektros kainą pernai metais, galima matyti, kad elektros kaina skiriasi beveik keturgubai. Elektros kaina pernai metais Švedijoje siekė 61,95 Eur/MWH, palyginimui Lietuvoje – 230,23 Eur/MWH.
Nors infliacija Lietuvoje mažėjo ir sudarė 16,6 proc., maistas Lietuvoje ženkliai neatpigo ir yra net 28 proc. brangesnis nei pernai metais kovo mėnesį. Vis dar esame priversti net pusę savo atlyginimo skirti būtinosioms išlaidoms ir maistui. Pasak vieno iš komercinių bankų, lietuvių būtinosios išlaidos per pastaruosius metus išaugo net 20 proc. Vien maistui keturių asmenų šeima pernai metais vidutiniškai išleido 500 eurų. Skirtingai nei Vakarų europiečiai, kurie maistui skiria 16 proc. savo mėnesio išlaidų, mes nuo gaunamų pajamų maistui išleidžiame net 20-30 proc.
Ar galime būti tikri, kad atsivežamas maistas iš svetur dar labiau nepabrangs ateityje, kaip brango elektra? Pasak Pasaulio banko, maisto kainos pernai metų gruodį ir šių metų kovą visame pasaulyje vis dar yra itin didelės ir tikėtina, kad nemažės dėl trąšų kainų bei pakankamai skurdaus derliaus. Pastebima, kad aukštos maisto kainos paveikė ne tik neturtingąsias šalis, tačiau ir 84,2 proc. šalių, kuriuose gyventojai gauna pakankamai aukštas pajamas.
„The Conversation“ portale publikuoto tyrimo, vertinančio ūgtelėjusių energijos išteklių ir trąšų kainų poveikį maisto kainoms, rezultatai priverčia dar labiau sunerimti. Skaičiuojama, kad dėl energijos kaštų ir bendro eksporto apribojimų, maisto prekių kainos gali padidėti net 81 proc., lyginant su 2021 metais.
Maisto krizės grėsmė
Gyvename globaliame pasaulyje, todėl būtų naivu tikėtis, kad ateityje mūsų negali paliesti maisto krizė. Šiandien nuo šios krizės pasekmių kenčia dalis visuomenės pasaulyje – 828 mln. gyventojų kiekvieną vakarą eina miegoti alkani.
Pasak „Maisto banko“, Lietuvoje skursta kas penktas gyventojas. Šiemet paramos prašė net 20 tūkst. daugiau žmonių nei pernai, o 12 proc. gyventojų stokojo pinigų net maistui įsigyti. Vertinant šią statistiką, kurią atskleidė Nacionalinio skurdo mažinimo tinklo atlikta apklausa, galima teigti, kad dalis lietuvių jau dabar susiduria su maisto krize.
Maisto kainų indeksas nusako dažniausiai parduodamų maisto prekių tarptautinių kainų pokyčius kas mėnesį. Remiantis Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos statistiniais duomenimis, 2022 m. kovą maisto kainų indeksas šoko į rekordines aukštumas – 159,7 punkto, tuo tarpu šių metų kovą stabilizavosi ir sudarė 126,9 punkto.
Grūdų, mėsos, pieno produktų, augalinių aliejų ir cukraus kainos tarptautinėse rinkose krenta, tačiau palyginus nedaug. Pavyzdžiui, šių metų kovą mėsos kainų indeksas sudarė 113 punktų ir buvo tik 1,9 mažesnis nei sausį. Pieno produktų indeksas lyginant su sausiu nukrito 4,7 ir sudarė 130,30 punktus.
Pasigamindami daugiau elektros energijos ir maisto nebūtume priklausomi nuo tarptautinių rinkų, kurios diktuos tokias kainas, kokias išgalės mokėti dauguma šalių, tarp kurių ir gerokai turtingesnės Vakarų šalys. Importuodama maistą Lietuva nesukuria galimybės šalies ūkiams ir pramonei uždirbti, kad investuoti į gamybos našumo didinimą, o svarbiausia neužtikrina, kad kiekvienas šalies gyventojas būtų aprūpintas įperkamu ir kokybišku vietoje pagamintu maistu. Todėl raginu Vyriausybę skubiai ieškoti priemonių, kaip apsaugoti Lietuvos gyventojus nuo vis labiau įsigalinčio skurdo ar net maisto stygiaus.