Išgyvename energetinę transformaciją, kai pereiname prie atsinaujinančios energetikos išteklių, atsisakant dujų ir naftos. Žaliosios energetikos revoliucija gali būti Lietuvos galimybe tapti energetikos lydere, jei šalyje sugebėsime išplėtoti energetikos infrastruktūrą, kuri būtų moderni.

Atsinaujinančios energetikos išteklių instaliuotos galios Lietuvoje kiekis nuo 2020 metų iki šių metų pradžios sudarė 36 proc. nuo bendrų elektros energijos generavimo pajėgumų šalyje. Džiugu, kad atsinaujinančios energetikos galia padvigubėjo, tačiau jei norime būti lyderiais, turime elektros energijos pagaminti gerokai daugiau. Ar galėtume pagaminti daugiau elektros energijos, naudojant pigią saulės energiją? Kodėl vėjo ir hibridinių parkų vystytojai yra priversti stabdyti projektus? Ar Lietuva liks prie suskilusios geldos, taip ir nesugebėdama pasinaudoti galimybe pereiti prie tvarios ir atsinaujinančios energetikos, pirkdama iš švedų daugiau nei pusę energijos, nes pati teįstengia pasigaminti 35 proc. sau reikalingos energijos po Ignalinos atominės elektrinės uždarymo?

Biurokratija neleidžia vystyti atsinaujinančios energetikos

Atsinaujinančios elektros energijos plėtojimą stabdo LR Energetikos ministerija, kuri yra nustačiusi 2 gigavatų (GW) ribojimus komercinių saulės elektrinių galiai. Tiesa, kartu su gaminančiais vartotojais, komercinių saulės parkų maksimali galia gali būti 4,4 GW. Tokie ribojimai reiškia, kad saulės energijos parkams pagaminus daugiau elektros energijos, tokia elektra nebus įleidžiama į tinklą.

Įsivaizduokite, kad investuojate gana solidžią sumą ir įsirengiate saulės elektrinę ant savo nuosavo namo stogo, tačiau Jūsų pastangos pereiti prie tvarios energetikos yra nieko vertos, nes tinklas, kuris geba skirstyti tik ribotą elektros galios resurso kiekį, negali priimti tos Jūsų pagamintos energijos. Pagamintai energijai viršijus tinklo galimybių ribas, toks tinklas nesugeba paskirstyti energijos pertekliaus ir energijos tiekimas tampa nestabilus – tinkle atsiranda viršįtampiai.

Viešojoje erdvėje vis daugiau ir daugiau žmonių skundžiasi, kad noras sutaupyti ir pereiti prie žaliosios energetikos gerokai apkarto. Paradoksalu, kad žmonės, sugaišę po 4-6 savaites gaunant leidimus ir parengę projektavimo dokumentus, negali savo saulės jėgainėje pagamintos energijos realizuoti, nes elektros tinklas negali priimti didelio kiekio elektros.

Europos Sąjunga jau ne vienerius metus skatina šalis nares pereiti prie atsinaujinančios energetikos, papildomai tam skiriant Bendrijos fondų lėšas. Tad kodėl Lietuva nesugeba pasinaudoti Europos Sąjungomis lėšomis ir skubiai modernizuoti elektros tinklą, kad energijos tiekimas nebūtų stabdomas dėl didesnio elektros kiekio pagaminimo ir šios energijos patekimo į tinklą? Skaičiuojama, kad dėl nepakankamų saulės elektrinių pajėgumų Lietuvos vartotojai pernai už elektros energiją permokėjo 700-800 mln. eurų. Tai gerokai didesnė suma už tą, kurią valstybė išleidžia kompensacijoms už elektrą.

Energetikos ministerija su jai pavaldžių valstybinių įmonių vadovais privalo kuo skubiau investuoti į elektros tinklų modernizavimą. Privaloma atnaujinti transformatorių pastotes, transformatorines ir elektros linijas, įgyvendinti vidutinės įtampos tinklų valdymą, kai toks procesas yra automatizuojamas, kad vis didesnis gaminančių elektrą gyventojų skaičius galėtų realizuoti elektrą ir tokia elektra būtų priimama į tinklą. Akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ pernai metais gyrėsi investavusi 36,6 mln. eurų elektros tiekimo tinklo atnaujinimui, tačiau tinklas vis dar nepalaiko didesnio saulės jėgainių galingumo. Kokie darbai tuomet buvo įgyvendinti? Didelė dalis šalių Europos Sąjungoje sparčiai įgyvendina saulės energijos plėtrą, tuo tarpu remiantis „SolarPower Europe“ duomenimis, Lietuva pagal instaliuotą saulės jėgainių galią gerokai atsilieka.

Elektros revoliucija – ar sugebėsime iš jos išlošti?

Jau netolimoje ateityje pereisime ne vien prie elektromobilių, bet ir gyvensime išmaniuose miestuose, kur saulės elektrinės bus integruotos į visuomeninių ir ne tik pastatų fasadus. Gali būti, kad elektra taps nauja globalia valiuta, nes ji bus naudojama kiekviename gyvenimo žingsnyje.

Pasak Tarptautinės energetikos agentūros (IEA), elektros poreikis kai kuriuose regionuose per ateinančius dešimt metų gali išaugti net 40-60 proc. Dėl šios priežasties, šalys, gaminančios energiją galės gerokai papildyti savo biudžetus parduodamos pagamintą elektrą arba pačios vystyti savo ekonomiką, naudojant pasigamintą elektros energiją pramonės plėtojimui ir kitoms svarbioms sritimis. Juk dar visai neseniai ketinome patraukti „Teslos“ įmonės dėmesį, kad pastaroji Lietuvoje statytų „Tesla Gigafactory“, o elektromobilių baterijų gaminimas pareikalautų milžiniškų elektros energijos sąnaudų, kurias galėtume turėti tik tokiu atveju, jei patys pasigamintume pakankamai elektros energijos savo šalyje.

Atsinaujinančios energetikos panaudojimas energijos gaminimui gali ne vien ją atpiginti žmonėms, bet ir kurti naujas darbo vietas. IAE agentūros paskaičiavimais, atsisakius iškastinio kuro energijos gamybai ir pereinant prie atsinaujinančios energetikos, iki 2030 metų visame pasaulyje turėtų atsirasti net 14 mln. darbo vietų.

Lietuva gali pasipelnyti iš atsinaujinančios energijos revoliucijos, jei elektros energijos operatorius gebės laiku atnaujinti tinklus, kad gyventojai ir verslas galėtų sklandžiai integruoti į tinklą savo turimą saulės elektrinę, neribojant jos pagaminamo elektros kiekio. Kitas svarbus klausimas – šalies elektros tinklų sinchronizacija su kontinentinės Europos tinklais, siekiant užtikrinti stabilų dažnį, kuris būtų valdomas, ir būtiną inercijos kiekį, ar pasinaudoti galimybe mainytis elektros energija su kitomis šalimis.

Planuojama, kad elektros tinklų sinchronizacijos projektas bus realizuotas jau kitąmet. Labai noriu tuo tikėti, nes kiekviena uždelsta diena ir savaitė atitolina Lietuvą nuo atsinaujinančios energetikos potencialo panaudojimo, kai mūsų tinklai vis dar nėra atnaujinami ir nesujungti su kontinentine Europa.

Daugelis šalių išsiskiria savo ekonominiu potencialu iš kitų šalių. Pavyzdžiu, Jungtinė Karalystė nuo seno garsėja savo finansiniu sektoriumi, Italija – turizmu ir paslaugomis, Vokietija turi įspūdingą automobilių ir farmacijos pramonę. Gal tvari ir žalia energetika gali būti mūsų šalies išskirtinė vizitinė kortelė, jei mums pavyktu sparčiai ir efektyviai įgyvendinti perėjimą prie atsinaujinančios energetikos gamybos? Lietuvos ekonomikai reikia postūmio, kuris leistų šaliai tapti tam tikros srities lydere. To reikia ir Lietuvos gyventojams, sukantiems galvas, kaip apmokėti sąskaitas už elektrą.