Sprendžiant pabrangusių trąšų ir jų stygiaus problemą, pasigendu mokslinių įžvalgų ir rekomendacijų
2022-12-16

Sprendžiant pabrangusių trąšų ir jų stygiaus problemą, pasigendu mokslinių įžvalgų ir rekomendacijų, kuriomis būtų galima vadovautis, kad išlaikytume ir didintume trąšų gamybos apimtis bendrijos šalyse. Maža to, trąšas turime naudoti gerokai veiksmingiau ir sugalvoti, kaip drauge panaudoti mineralines ir organines trąšas. Turime užtikrinti, kad mūsų gaminamos trąšos atitiktų Bendrijos ekonomikos strategines gaires ir kartu mums leistų vykdyti įsipareigojimus, keliamus klimato kaitai.

Trąšų gamybos pramonė – itin svarbi Europai, nes nuo jos išsivystymo iš dalies priklausys ir tai, ar sugebėsime aprūpinti mūsų žmones maistu. Jau dabar neturime pakankamai trąšų, todėl neramu, koks bus 2023 metų ūkininkų derlius.

Planuodami 2023-2027 m. Bendrosios Žemės ūkio politikos etapo finansavimą, iš šių lėšų 10 mlrd. eurų atidavėme Europos horizonto programai. Priminsiu, kad ši programa turi skatinti bendrijos šalis vykdyti mokslinius tyrimus ir inovacijas, kurios leistų didinti Europos Sąjungos konkurencingumą ir skatinti ekonomikos augimą. Vis dėlto, nepaisant skirtų didelių pinigų Europos Horizonto programai, stokojame mokslo bendruomenės pasiūlymų, kaip turėtume efektyvinti žemės ūkį, ypač dabar, kai susiduriame su Pasauline maisto krize.

Pigių žaliavų laikotarpis baigėsi! Turime šiandien kalbėti ne vien apie trąšų stygių, bet ir apie tai, kad visai netrukus galime pritrūkti pašarų. Trąšų stygiaus problemą galime išspręsti, jei sugalvosime, kaip panaudoti Europoje turimas žaliavas trąšų gamyboje ir aklai nesikliausime vien trąšų eksportu iš svetur.

Deja, bet trąšų eksporto mastas skirtingose Bendrijos šalyse – itin netolygus. Pavyzdžiui, Lietuva didelius kiekius trąšų importuoja. Lietuvoje gyvulininkystė nėra taip išvystyta kaip grūdinių kultūrų auginimas ir vis labiau traukiasi, tad atitinkamai mažėja ir organinių trąšų – o tai lemia, kad trąšas tenka importuoti. Tik kartu skatinant ir vystant gyvulininkystės bei augalininkystės ūkio sektorius šalyje, galime ištrūkti iš trąšų importo pančių!

Būkime nepriklausomi ir gebėkime aprūpinti savo žmones maistu, didinant trąšų gamybos kiekius Europos šalyse, diegiant moderniausias technologijas tokių trąšų gamyboje.

 

Apklausa

Kaip vertinate elektros rinkos liberalizavimo procesą?
Pasirinkimai

Facebook

Briuselis
+32(0)2 28 45384
bronis.rope@europarl.europa.eu
martynas.norbutas@europarl.europa.eu
Vilnius
+370 5 2077821
vilnius@rope.lt
Kaunas
+370 673 81231
ruta@rope.lt
Alytus
+370 671 32034
zita.valiuniene@gmail.com
Marijampolė
+370 671 13018
audriusbfg@gmail.com
Telšiai
+370 610 09137
remdaiva@gmail.com
Tauragė
+370 677 64721
+370 601 230381
taurage@rope2014.lt
Ignalina
+370 687 54250
siaudinis.henrikas@gmail.com
Panevėžys
+370 675 06277
panevezys@rope.lt
Klaipėda
+370 691 44132
j.klaudija@gmail.com