Svarstome pasiūlymus papildomai apmokestinti energetikos bendroves, kurių pelnas šoktelėjo dėl gerokai brangusių paslaugų gyventojams. Pasižiūrėjus į vieno iš nepriklausomų elektros energijos tiekėjų, vykdančių veiklą Lietuvoje, finansinę ataskaitą už praeitus metus, belieka tik gūžčioti pečiais – bendrovė deklaruoja pernai gavusi trigubai daugiau grynojo pelno, kas sudaro virš 100 mln. eurų sumą.

Šiandien kalbame ne vien apie pabrangusią elektrą žmonėms, bet ir maisto kainų šuolį Europos Vadovų Tarybos posėdyje. Išreiškiau susirūpinimą, kad maisto sektoriuje, panašiai kaip energetikos, atsiranda landų, kurios leidžia suinteresuotoms grupėms dirbtinai didinti maisto kainą, mažinant jo pasiūlą rinkoje.   

Vieša paslaptis, kad trąšų ir maisto gamybos tiekimo grandinės procesai ar spekuliacijos prekyboje – turi įtakos ženkliai išaugusioms maisto produktų kainoms.  Siekiant pažaboti pasipelnymą iš žmonių, kurie turi permokėti už maistą, Vadovų Tarybos posėdžio metu klausiau, ar nereikėtų maisto sektoriui taikyti panašių pelno ribojimo priemonių, kaip energetikos sektoriuje.

Deja, bet užsiminus apie pelno ribojimą, gavau neigiamą atsakymą iš kolegų parlamentarų – esą į laisvą rinką, kurią diktuoja tik paklausa ir pasiūla, kištis nevalia. Šiandien išgyvename ekonominį sunkmetį, o laisvosios rinkos modelis neveikia, kai susiduriame su krize. Tik valstybių inicijuotos taisyklės laisvos rinkos modeliui, gali krizės akivaizdoje apsaugoti vartotoją, aplinką ir bendrai visuomenės interesus. Manau, kad kainų lubų nustatymas pagrindiniams maisto produktams, leistų gerokai atpiginti maistą žmonėms.