Remiantis Statistikos departamento duomenimis, vasarą infliacija Lietuvoje perkopė 20 procentų, o vidutinė metinė infliacija Lietuvoje viršija 13 proc. (kai tuo tarpu ES šis rodiklis siekia 8,9 proc.). Sąskaitos už elektros energiją jau dabar šiurpina tiek gyventojus, tiek verslininkus, kurių vis daugiau skelbia stabdantys veiklą. Žmonės pradeda vis labiau taupyti, didelį nerimą gyventojams kelia ir artėjanti žiema bei netrukus prasidėsiantis šildymo sezonas.

Dar prieš prasidedant šiai energetikos krizei, kas dešimtas Europos Sąjungos gyventojas, net dirbdamas visą darbo dieną, gyveno žemiau skurdo ribos. Akivaizdu, kad situacija tik blogėja, o Lietuvoje, kur ir taip menka gyventojų perkamoji galia, ji itin sudėtinga.

Todėl šiandien Europos Parlamente patvirtinome Žaliųjų frakcijos inicijuotą direktyvą, įpareigojančią valstybių narių vyriausybes įskaičiuoti pragyvenimo išlaidų augimą, nustatant minimalų darbo užmokestį. Šiuo metu Lietuvoje minimalus darbo užmokestis „ant popieriaus“ siekia 730 eurų, arba 518 eurų „į rankas“. Nyderlanduose, Vokietijoje, Belgijoje, Airijoje minimalus darbo užmokestis viršija 1700 eurų, didžiausias Liuksemburge – 2256,95 eurų, neatskaičius mokesčių. Tuo tarpu remiantis „euenergy.live“ duomenimis, už elektros energijos megavatvalandę Lietuvoje mokame brangiausiai ES. Lietuvos Vyriausybės siūlomi paramos milijonai skaitmenizavimui vargiai, ar padės žmonėms apmokėti kosmines sąskaitas, o verslams – tęsti veiklą ir išsaugoti darbuotojus.

Džiaugiuosi šiuo Europos Parlamento sprendimu – nuo šiol minimalus darbo užmokestis valstybėse narėse turės būti apskaičiuojamas taip, kad jame būtų įvertintos brangstančios elektros energijos, šildymo ir kitos paslaugos bei būtinosios išlaidos, o net minimalų darbo užmokestį gaunantys dirbantieji galėtų iš jo pragyventi.