Kiekvienas savo kailiu pajutome, kokia „auksinė“ tapo elektros energija. Apmaudu, kad dėl valdančiųjų negebėjimo (ar nenorėjimo) tvarkytis, Lietuva gėdingai pirmauja Europoje su viena aukščiausių kainų už kilovatvalandę. Tam, kad sušvelnintume situaciją, kad sugebėtume pakankamai apsirūpinti įperkamais elektros energijos ištekliais ES mastu, Europos Parlamente diskutavome, kaip paskatinti atsinaujinančių išteklių gamybą ir naudojimą. Iki šiol manyta, kad energetika – miesto, o ne kaimo regionų reikalas. Tačiau akivaizdu, kad atsinaujinančios energijos gamybai reikalingi žemės ištekliai – būtent jais disponuoja mūsų žemdirbiai. Šiuo metu kažkodėl remiame energiją gaminančius vartotojus bei energetikus, tačiau neapsisprendžiame remti energiją gaminančių ūkininkų. O juk deramai remiami, jie galėtų pasigaminti energijos ne tik sau, bet ir pardavimui – tokiu būdu gauti papildomų pajamų ir lengviau išgyventi, bei, žinoma, aprūpinti tiek savo ūkius, tiek kaimynus taip reikalinga elektros energija. Galbūt tai būtų ir patraukli paskata į kaimą ateiti jaunimui, kurio čia taip trūksta.