Bronis Ropė. Sunki misija tenka žemdirbiams, kad patektų prie diskusijų stalo
2022-04-02

Rusijos sukeltas karas Ukrainoje parodė, kaip stipriai mes esame vieni su kitais susiję. Kylančios energijos, trąšų ir kitų priemonių kainos bei tiekimo grandinių nestabilumas stipriai padidino maisto produkcijos gamybos sąnaudas Europoje, tai jau kiekvienas turėjome pajusti per žaibiškai kylančias maisto kainas. Žemdirbiai garsiai perspėja apie gresiantį pašarų, grūdų trūkumą, taip pat apie grėsmę susidurti su tam tikrų maisto produktų deficitu.

Panašu, kad Europos Komisija grėsmes vertina daug rimčiau nei Lietuvos nacionalinė valdžia ir imasi iniciatyvos, didinant pasaulio apsirūpinimo maistu saugumą. Praėjusią savaitę Europos Parlamente pristatyti pagalbos maisto sektoriui veiksmai, kurie apima paramą ES ūkininkams ir vartotojams.

Kol kas maisto ES pakanka, nes žemynas yra pajėgus apsirūpinti daugeliu žemės ūkio produktų. Vis dėlto rinka stipriai reaguoja į karo sukeltą krizę ir kiekvienas žmogus jau spėjo pajusti tai per augančias maisto kainas. Negalime to ignoruoti, apsimesti, kad tai nežymus pokytis. Nes kainos kyla stipriai ir tai dar nėra pabaiga.

Mūsų žemės ūkio sektorius labai priklauso nuo pašarų importo, jų turime įsivežti iš kitų šalių, nes patys kol kas pašarais neapsirūpiname. Dėl šio pažeidžiamumo ir dėl didelių gamybos sąnaudų, pvz., išlaidų trąšoms ir iškastinių išteklių energijai, ūkininkams kyla gamybos sunkumų ir yra pavojus, kad maisto kainos dar labiau kils.

Jau dabar akivaizdu, kad dėl Ukrainoje vykstančio karo, šios šalies žemės ūkio darbai sutriks – dalyje laukų nebus suspėta laiku pasėti, tad ir derliai, iki šiol įnešdavę svarbų indėlį į pasaulinius aruodus, gali ženkliai sumenkti. Atėjus laikui kulti, t.y. maždaug po pusmečio, šį mažėjimą galime skausmingai pajusti ir mes, ypač gyvulininkystės sektoriuje, kuris priklausomas nuo iš Ukrainos įvežamų pašarų.

Jau daugelį metu kartoju, kad apsirūpinimas maistu yra vienas iš svarbiausių valstybės saugumo garantų. Šiandien, kai Rusija, panašu, tyčia taikosi į maisto sandėlius ir juos naikina, užminuoja žemės ūkio laukus, naikina kuro saugyklas, turime išgirsti šios šalies pagalbos šauksmą ne tik dėl ginkluotės ar humanitarinės pagalbos, bet ir dėl žemės ūkio sektoriaus stabilizavimo. Ir tai turime padaryti ne tik dėl Ukrainos žmonių. Tai turime padaryti dėl savęs.

Padėdami Ukrainai, iš tikrųjų labai stipriai padėsime sau. Ukraina yra vienas didžiausių žemės ūkio priemonių ir produkcijos tiekėjų ES, taip pat pasaulyje, tad Rusija kerta per viso pasaulio maisto grandines. Turime padaryti viską, kad tas karas kuo greičiau pasibaigtų.

Ukrainos žemės ūkiui reikia kuro, trąšų ir kitų priemonių. Taip pat būtina ieškoti alternatyvių tiekimo logistikos kelių, nes pagrindinė logistinė infrastruktūra – uostai – yra sugriauti, Juodosios jūros pakrantės užminuotos. Jūros keliais Ukraina eksportuodavo apie 85 proc. žemės ūkio produkcijos. Tad ES turi prisidėti prie sprendimų, kaip sukurti naują ir atstatyti sugriautą Ukrainos tiekimo infrastruktūrą, kad būtų išlaikyti transporto ir sandėliavimo įrenginiai, kad Ukraina galėtų išmaitinti savo piliečius ir galiausiai atgauti eksporto rinkas.

ES skubios paramos Ukrainai programa, kurios biudžetas – 330 mln. EUR, padės užtikrinti prieigą prie pagrindinių prekių ir paslaugų, taip pat apsaugoti gyventojus. Kitas svarbus tikslas bus rekonstruoti civilinę infrastruktūrą, strateginį planavimą ir užtikrinti energetinį saugumą.

Lygiagrečiai turime daryti visus įmanomus sprendimus, kad mūsų valstybė maksimaliai įgalintų Lietuvos žemės ūkį kuo greičiau užsitikrinti visas galimybes, sustiprinti visas silpnąsias grandis, kad Lietuvos žemės ūkis galėtų pilnai aprūpinti šalį maistu. Pasibaigus vienai krizei, niekada nežinome, kada ištiks kita. Tad mokykimės iš šiandieninės situacijos ir tapkime labiau nepriklausomi, atsparesni ir stipresni pasirūpinti savo žmonių poreikiais kiek įmanoma savarankiškai savo valstybės viduje.

Europos Komisija pasinaudojant krizių rezervu, ES žemės ūkio sektoriui siūlo 500 mln. eurų vertės paramos rinkinį, iš kurio būtų remiami labiausiai nuo sunkių karo Ukrainoje padarinių nukentėję gamintojai. Planuojama, kad tuo remdamosi ES valstybės narės galėtų teikti papildomą finansinę paramą ūkininkams ir taip prisidėti prie visuotinio apsirūpinimo maistu arba dėl padidėjusių gamybos sąnaudų ar prekybos apribojimų atsirandančių rinkos sutrikimų šalinimo. Europos Komisija ketina sudaryti galimybę valstybėms narėms prisidėti prie šios paramos 200 proc., t. y. minėtą paramos sumą padidinti tris kartus, iki 1,5 mlrd. eurų.

Atsižvelgdamas į itin rimtą situaciją, gresiančią maisto stygiumi artimiausiu laikotarpiu, jau kelis kartus kreipiausi į Lietuvos Vyriausybę su raginimu numatyti reikiamus išteklius ir maksimalia leistina apimtimi prisidėti prie Lietuvai teksiančios minėto paramos paketo dalies, išlaikant konkurencingumą ir siekiant maksimaliai išnaudoti nedirbamos žemės plotus. Taip pat kviečiu Vyriausybę skubiai inicijuoti visų suinteresuotų šalių diskusiją dėl nacionalinės apsirūpinimo maistu strategijos parengimo ir įgyvendinimo.

Siekdamos pagerinti maisto įperkamumą, ES valstybės narės gali taikyti lengvatinius pridėtinės vertės mokesčio tarifus, taip pat pasinaudoti ES fondais, pavyzdžiui, Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondu. Neseniai sukurtas Europos mechanizmas, suburiantis nacionalinės valdžios institucijas ir privačius subjektus iš visos tiekimo grandinės, nuodugniai išanalizuos ES maisto tiekimo grandinės rizikas ir teiks pasiūlymus  rizikos mažinimui.

Tad sunki misija tenka ir Lietuvos žemės ūkio atstovams dalyvauti vertinant silpnąsias vietas bei formuluojant sprendimus. Žinant mūsų dabartinės valdžios požiūrį į ūkininkus kaip į lobistus, o ne į socialinius partnerius, žemės ūkio atstovams gali būti sudėtinga patekti prie šių diskusijų stalo. O kas geriau žino situaciją jei ne patys žemdirbiai?

Europos Komisija taip pat numato tiesioginių išmokų ir su plotu bei gyvuliais siejamų kaimo plėtros priemonių ūkininkams avansinių mokėjimų didinimą nuo 2022 m. spalio mėn. Planuojamos rinkos apsaugos priemonės kiaulienos rinkai remti, atsižvelgiant į ypač sudėtingą sektoriaus padėtį. Numatyta išimtinė laikina nukrypti leidžianti nuostata, kuria leidžiama auginti bet kokius maistinius ir pašarinius augalus pūdymuose, kartu išlaikant viso dydžio ūkininkams mokamas žalinimo išmokas. Taip padidės ES gamybos pajėgumai. Taip pat planuojamos konkrečios laikinos esamų pašarų importo reikalavimų lankstumo priemonės, kurios padėtų sumažinti spaudimą pašarų rinkai.

Pasiūlyta ir nauja laikinoji priemonių programa krizės atveju, kuri taip pat apima ūkininkus, trąšų gamintojus ir žuvininkystės sektorių. Ji leidžia suteikti valstybės pagalbą ūkininkams, kurių gamybos sąnaudos labai padidėjo. Siekiant užtikrinti, kad nesuprastėtų ES derliaus perspektyvos, bus vykdoma trąšų kainų ir tiekimo ūkininkams stebėsena.

Įgyvendinant strategiją „Nuo ūkio iki stalo“ ir Biologinės įvairovės strategiją, dabartiniu krizės laikotarpiu Europos Komisija orientuojasi į tai, kad nenukentėtų bendras ES žemės ūkio našumas. Kad užsitikrintume apsirūpinimą pašarais ES vidaus rinkoje, numatoma susietoji parama baltymingų augalų auginimui skatinti.

Kad visa tai būtų sėkmingai įgyvendinama Lietuvoje, kviečiu žemės ūkio atstovus būti kiek įmanoma aktyviems. Kuo skubiau kreipkitės į Vyriausybę, pateikite situacijos analizę ir pasiūlymus iš žemės ūkio perspektyvos. Aš, prireikus, toliau tarpininkausiu pristatant Vyriausybei Europos Parlamento ir Europos Komisijos poziciją apsirūpinimo maistu klausimu, kuri šiuo metu, akivaizdu, yra daug atsakingesnė nei Lietuvos nacionalinės valdžios. Bendromis pastangomis skubiai organizuokime visų suinteresuotų šalių diskusiją dėl nacionalinės apsirūpinimo maistu strategijos parengimo ir įgyvendinimo, bendradarbiaukime, kad Lietuvos aruodai neištuštėtų, o gyventojams duonos ir pieno nereikėtų pirkti skolon.

Apklausa

Kaip vertinate vėžio prevencijos, diagnostikos ir gydymo paslaugų prieinamumą Lietuvoje?
Pasirinkimai

Facebook

Briuselis
+32(0)2 28 45384
bronis.rope@europarl.europa.eu
milda.joksaite@europarl.europa.eu
martynas.norbutas@europarl.europa.eu
Vilnius
+370 5 2077821
vilnius@rope.lt
Kaunas
+370 673 81231
ruta@rope.lt
Alytus
+370 671 32034
zita.valiuniene@gmail.com
Marijampolė
+370 671 13018
audriusbfg@gmail.com
Telšiai
+370 610 09137
remdaiva@gmail.com
Tauragė
+370 677 64721
+370 601 230381
taurage@rope2014.lt
Ignalina
+370 687 54250
siaudinis.henrikas@gmail.com
Panevėžys
+370 674 61982
panevezys@rope.lt
Klaipėda
+370 674 51078
j.klaudija@gmail.com