Gaunu informacijos iš žemės ūkio atstovų, kad situacija šiame sektoriuje darosi vis labiau įtempta. Dėl Putino be jokio pagrindo sukelto karo Ukrainoje pradėjo trūkinėti tiekimo grandinės.

Dalis užsienio pašarų gamintojų stabdo eksportą, tuo siekia užsitikrinti pašarų tiekimą savo šalyse. Dėl šios priežasties mūsų šalies gyvulininkystės sektorius gali susidurti su pašarų trūkumu ir, jeigu situacija užsitęstų, galimai būtų nutraukta vietinės produkcijos gamyba. Paprastai sakant – netektume vietinių gyvulininkystės produktų, mėsos, kiaušinių tiekėjų.
Gyventojai praneša, kad prekyboje nebėra druskos... Smulkūs ūkininkai nebeturi kuo sūdyti savo ruošiamų gaminių.

Kodėl apie tai dabar kalbu? Nes sugebėjimas savarankiškai apsirūpinti maistu yra vienas svarbiausių valstybės saugumo garantų. Jau daugelį metų į tai bandau atkreipti ES dėmesį. Trukdžiai tiekimo grandinėse gali reikšti bankrutuojančius ūkius, besitraukiančius tam tikrus žemės ūkio sektorius, augančias maisto kainas vartotojams ir gresiančią konkurencinę kovą dėl maisto produktų tarp valstybių.

Situacija Lietuvoje itin komplikuota yra ir dėl to, kad tiesioginės ES žemės ūkio išmokos mūsų žemdirbiams yra net kelis kartus žemesnės. Energijos kainų pokyčiai palietė visą Europą, Lietuvoje kainų kilimas jaučiamas ypač skausmingai. O žemės ūkis itin jautrus energijos kainų svyravimui.

Politiniame lygmenyje būtina aiškiai suprasti ir garsiai įvardinti, kad sugebėjimas apsirūpinti maistu yra gyvybiškai būtinas. Baisu likti žiemą be energetinių resursų, tam Europos Sąjungos institucijos ir aukšti pareigūnai skiria itin didelį dėmesį, svarsto įvairius scenarijus, kuria strategijas, skubiai ieško alternatyvų, garantuojančių tiekimo stabilumą energetikos sektoriuje. Bet tik pagalvokit, ką reikštų likti be maisto tiekimo!?

Nacionaliniame lygmenyje turime nedelsiant sutarti dėl aiškios strategijos, leidžiančios maksimaliai apsaugoti Lietuvos žemės ūkio stabilumą ir įgalinti pajėgumus pilnai aprūpinti mūsų žmonių poreikius. O sutarus dėl bendro tikslo ir priemonių, turime paraleliai reikalauti ir ES sprendimų, įgalinančių mūsų ūkininkus užtikrinti mums maisto valstybės viduje. Būtina pasiekti, kad kiekviena ES šalis būtų pajėgi aprūpinti savo gyventojus net ir didelių krizių akivaizdoje.

Dabar daug dėmesio skiriama paramos rinkimui Ukrainos žmonėms. Turėkime omenyje, kad Ukraina gali susidurti ir su maisto trūkumu. Tad viliuosi, kad reikalui esant, turėsime galimybę Ukrainai humanitarinę pagalbą teikti ir gyvybiškai būtinais maisto produktais.

Nuotr. parama Ukrainai 2016 m.