Bronis Ropė. Ko gero Europa stabdys Astravą
2021-02-11

Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl Astravo elektrinės saugumo. Joje įvardinti įpareigojimai ir reikalavimai šio projekto atžvilgiu. Ar galėjo Europos Parlamentas tai padaryti kur kas anksčiau, nei dabar, kai Astravo elektrinė jau pastatyta ir visa galia gamina elektrą?

Pateiksiu vieną daug sakantį pavyzdį. 2015 m. rugsėjo mėn. 10 d. Europos Parlamente vyko balsavimas už rezoliuciją „Dėl situacijos Baltarusijoje“. Kompromisiniame pagrindinių frakcijų tekste smerkiamas Baltarusijos režimas dėl įvairiausių nuodėmių, tačiau nebuvo nė žodžio apie Astravą, nors Žaliųjų grupė, kurioje dirbu, to prašė. Norėdami eiti iki galo, Žalieji pabandė šį reikalą ištaisyti plenarinės sesijos metu ir bendram rezoliucijos tekstui pateikė vieną pataisą, kuria Baltarusija raginama sustabdyti Astravo elektrinės statybą, „kol nebus atliktas iš tiesų nepriklausomas šios elektrinės statybos ir eksploatacijos poveikio aplinkai vertinimas, visapusiškai laikantis galiojančių tarptautinės teisės aktų, pavyzdžiui, Espo ir Orhuso konvencijų, ir dalyvaujant visiems suinteresuotiesiems subjektams.“

Deja, tuomet šios pataisos Europos Parlamentas nepriėmė, nes didžiosios frakcijos, tarp jų konservatorių, liberalų ir socdemų narių dauguma, balsavo prieš šiuos žodžius. Apgailėtina, bet pataisos nepalaikė ir mūsų Lietuvos europarlamentarai – netgi balsavo prieš ją. Buvau vienintelis Lietuvos europarlamentaras, ne tik su Žaliųjų grupės kolegomis iniciavęs ją, bet ir, žinoma, balsavęs už.

Tuomet, kai Astrave dar tik kilo pirmieji elektrinės statiniai, aliarmo varpu Lietuvoje skambino tik vienetai, o ir Briuselyje niekas nekėlė jokių reikalavimų, išskyrus mano Žaliųjų frakciją. Pačiai Lietuvai reikėjo nueiti tą susivienijimo prieš Astravą kelią, kurį itin paspartindavo rinkimai – nemažai politikų, tarp jų ir tie, kurie dar 2015 m. nepritarė iškelti saugumo reikalavimus Astravo elektrinei, vėliau susižėrė gausaus politinio kapitalo rinkimuose, tapę aršiais kovotojais prieš elektrinę. Bet geriau vėliau, nei niekad. Ir Europa, padedant vis labiau vieningiems EP lietuviams, pradėjo kur kas geriau girdėti mūsų keliamas problemas. Nuo pat 2015 m. man teko inicijuoti diskusijas Europos Parlamento plenarinėje sesijoje, rengti įvairius renginius Astravo klausimais, kada tai tikrai nebuvo taip madinga. Gaila, kad tada šiuo klausimu iš kitų Lietuvos europarlamentarų palaikymo neturėjau.

Šiuo metu ieškoma būdų užkirsti kelią Astravo elektrai patekti į Europos rinką. Mažai kas žino, kad pirmieji žingsniai link galimybės blokuoti tokią prekybą buvo žengti Europos Parlamente. Man pavyko prikalbinti itin įtakingą europarlamentarą iš Liuksemburgo, dabartinį Energetikos ministrą Claude Turmes, padirbėti šiuo klausimu, 2018 m. rengiant ES elektros rinkos reformą. Tad Elektros reglamente ir direktyvoje Europos Parlamento bei, žinoma, tuometinės energetikos ministerijos komandos dėka, atsirado nuostata, kuri leidžia diskriminuoti trečiosios šalies elektros gamintoją ir neįsileisti jo į rinką, jeigu yra nustatyta, kad gamyba vyko nesilaikant branduolinės saugos ir kitų aplinkosauginių ES standartų. Tai leido priimti ir mūsų lietuvišką įstatymą, nepažeidžiant ES reikalavimų, kuriuo blokuojame Astravo elektros pirkimą.

Na, o dabar grįžkime prie rezoliucijos, kurią ketvirtadienį priėmėme Europos Parlamente. Ji labai svarbi tuo, kad ja Europos Parlamentas ragina Europos Komisiją daryti viską, jog komerciniam naudojimui elektrinė nebūtų paleista tol, kol visos 29  Europos atominio saugumo ekspertų rekomendacijos, atsiradusios po atliktų vadinamųjų streso testų, nebus visiškai įgyvendintos. Tai ypatinga spaudimo priemonė Europos Komisijai, kuri vis dar bando taikytis prie baltarusių nenoro rimtai žiūrėti į saugumo spragas. Viena, kai to reikalauja Lietuva, visai kas kita, kai to reikalauja visose ES šalyse išrinkti parlamentarai.

Streso testai, atsiradę po Fukušimos tragedijos 2011 m., yra vienintelis ES įrankis saugiai atominei kaimynystei užtikrinti. Prireikė net 6 metų, kol Europos Komisija įvairiomis spaudimo priemonėmis įtikino Baltarusiją atlikti šiuos saugumo testus. Šie testai tiria tik vieną iš saugumo aspektų – parodo, kiek elektrinė yra pasirengusi atlaikyti gamtos sukeltų stichijų pasekmes ar kitus išorinius veiksmus. Bet net čia nepasiektas visiškas saugumo reikalavimų įgyvendinimas. Mes, Lietuvos atstovai, Europos Parlamentas, Komisija, turime susivienyti ir išnaudoti visus įmanomus svertus priversti Baltarusiją įgyvendinti ekspertų rekomendacijas.

 

Apklausa

Kaip vertinate elektros rinkos liberalizavimo procesą?
Pasirinkimai

Facebook

Briuselis
+32(0)2 28 45384
bronis.rope@europarl.europa.eu
martynas.norbutas@europarl.europa.eu
Vilnius
+370 5 2077821
vilnius@rope.lt
Kaunas
+370 673 81231
ruta@rope.lt
Alytus
+370 671 32034
zita.valiuniene@gmail.com
Marijampolė
+370 671 13018
audriusbfg@gmail.com
Telšiai
+370 610 09137
remdaiva@gmail.com
Tauragė
+370 677 64721
+370 601 230381
taurage@rope2014.lt
Ignalina
+370 687 54250
siaudinis.henrikas@gmail.com
Panevėžys
+370 675 06277
panevezys@rope.lt
Klaipėda
+370 691 44132
j.klaudija@gmail.com