Europos sostinėje vėl protestuoja žemdirbiai, nusivylę dėl jų atžvilgiu nesąžiningos Bendrosios žemės ūkio politikos. Jų reikalavimas pagrįstas ir logiškas – užtikrinti jiems tokias pat ūkininkavimo sąlygas, kokiomis dirba ES senbuvių žemdirbiai. Ūkininkai teigia pavargę nuo metai iš metų besitęsiančio antrarūšių „šleifo“ bei reikalauja teisingumo.

„Visiškai suprantu, ir palaikau šį mūsų ūkininkų siekį – tapti pilnateisiais europiečiais ne tik taisyklių ir reikalavimų, bet ir išmokų prasme. Jau įtikinau kolegas Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitete, kad Europa nebegali ilgiau vedžioti mūsų žemdirbių už nosies. Dabar kamuolys – valstybių vadovų rankose. Su trenksmu šiandien į Vadovų Tarybą atlydėję šalies prezidentę, ūkininkai deda didžiulius lūkesčius. Man keista girdėti D. Grybauskaitės svarstymus apie tai, kokius prioritetus – finansavimą žemės ūkiui, regionams, ar Ignalinos atominės elektrinės uždarymui – Lietuva turėtų pasirinkti. Europos Parlamentas jau priėmė aiškią poziciją, kad lėšų galima surasti viskam, tereikia priimti principinį sprendimą – visoms 27 ES valstybėms narėms padidinti savo įnašą į bendrą biudžetą, užlopant dėl D. Britanijos pasitraukimo atsiversiantį finansinį trūkumą. Tokiu būdu pakaktų lėšų ir teisingumui žemdirbių atžvilgiu atkurti, ir visiems kitiems europiniams įsipareigojimams“.

Europarlamentaro teigimu, toks sprendimas toli gražu nebūtų skausmingas Lietuvos biudžetui. „Lietuva yra vadinamoji šalis – gavėja, iš ES biudžeto gaunanti keleriopai daugiau, nei įnešanti. Tad toks ES sprendimas mūsų valstybei būtų tik į naudą“,- įsitikinęs B. Ropė.