Ruošiama Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) pertvarka, ją prijungiant prie Energetikos komisijos, turi užtikrinti ne tik optimizavimą, lėšų taupymą. Energetiką prižiūrinti institucija turi pakeisti darbo metodus ir pradėti skatinti tas savivaldybes, kurios geriausiai tvarkosi šilumos ūkyje, o ne priešingai.
Šiuo metu VKEKK apskaičiuojamuose „mažiausios kainos“ reitinguose viršuje atsiduria tos savivaldybės, kuriose yra mažiausia kaina už kilovatvalandę. Tai daugiausia vietovės, kur gyventojai iš tikrųjų už šildymą moka daug. Kaip rodo praktika, šilumos ūkiui atsidūrus privačių tiekėjų ir administratorių rankose, per šildymo sezoną gyventojams tenka šilumai išleisti daugiau, nes privatininkai suinteresuoti tiekti šilumą ne kuo taupiau, o kuo išlaidžiau: tai didina jų pelnus.
Tuo metu savivaldybės, kur šilumos ūkis yra atnaujintas ir efektyviausias, šiluma vartojama racionaliausiai, taigi sąskaitos už šildymą yra mažiausios, atsiduria reitingo gale, nes ten dėl sumažėjusių apyvartų šiek tiek išauga vienos kilovatvalandės kaina.
Anot B. Ropės, jam tenka išgirsti priekaištų, esą Ignalinoje šilumos kaina yra viena didžiausių Lietuvoje. Taip, pas mus kilovatvalandė šiek tiek brangesnė, bet juk tų kilovatvalandžių B. Ropės kraštiečiams tenka pirkti perpus mažiau, nei kitų savivaldybių gyventojams! Taip yra todėl, kad Ignalinos gyventojai pirmi Lietuvoje renovavo visą šilumos ūkį, sutaupo per sezoną apie 50 proc. kuro (t.y. apie 40 hektarų miško), per sezoną už šilumą sumoka mažiau. Sąskaitos už šildymą šalčiausiais mėnesiais Ignalinoje siekia apie 30-60 eurų paprastam dviejų kambarių butui.
Jo teigimu, dabartinis neūkiškas Kainų komisijos požiūris yra naudingas ne Lietuvos daugiabučių gyventojams, kurių dauguma vis dar gyvena nerenovuotuose namuose, o privatiems tiekėjams ir administratoriams, kurie nenori daugiabučių renovacijos – nes dėl to sumažėtų jų pelnai.
„Raginu Vyriausybę reformuoti Kainų komisiją ne tik mechaniškai ją prijungiant prie kitos įstaigos, sumažinant darbuotojų skaičių, bet ir kokybiškai keičiant darbo metodus. Žiūrėti reikia ne į kilovatvalandės kainą, o į tai, kiek šeimai tų kilovatvalandžių tenka nusipirkti ir kiek sumokėti už šildymą, kad namuose būtų šilta,“ – teigia Bronis Ropė.
Anot jo, jeigu savivaldybėje kilovatvalandė pigiausia, bet daugiabučių sienos ir šilumos trasos kiauros, Kainų komisija neturėtų tokios savivaldybės dėti į pirmą vietą „kainų reitinge“ – juk žmonės už šildymą tokioje savivaldybėje iš tikrųjų moka daugiau, be to, švaistomi gamtos ištekliai, išlieka priklausomybė nuo užsienio, visų pirma Rusijos, energijos tiekėjų.
Vadovaudamasis europine praktika, šiuo metu Europos Parlamente dirbantis Lietuvos žmonių išrinktas „žaliasis“ siūlo po pertvarkos pagrindinį dėmesį skirti ne kainai, o realioms sąnaudoms kvadratiniam metrui būsto apšildyti. „Mums reikia ne Kainų komisijos, o „Efektyvios energetikos komisijos“. Tai turi būti ne išsikerojusi biurokratinė institucija, o ūkiška, dinamiška ir savo paskirtį gerai suvokianti, Lietuvos žmonių rinktiems atstovams atskaitinga įstaiga“, - teigia Bronis Ropė.
VKEKK svetainėje nurodoma, kad Komisijoje dirba arti šimto darbuotojų. Oficialiai deklaruojama įstaigos misija – siekti efektyvių, technologiškai pažangių, konkurencingų energetikos ir geriamojo vandens rinkų, užtikrinant visuomenės poreikius. Komisija atskaitinga Seimui.
