EP narys Bronis Ropė visuomet stoja į ES, o ypatingai Lietuvos, ūkininkų pusę, ir klausia Komisijos, ar nereikėtų trečiosioms, į ES įvežančioms arba ketinančioms įvežti į ES savo produktus, šalims taikyti gamybos (aplinkosauginius ir kitus) reikalavimus tokius pat kaip taikomi ES gamintojams. Patikslinant, į ES būtų įvežamos prekės, ne tik pačios savaime atitinkančios ES standartus ir reikalavimus, bet ir jų gamybos technologijos atitiktų ES standartus (aplinkosaugos, žmogaus sveikatos ir kitus), taikomus ES gamintojams. Tai sulygintų konkurenciją tarp ES ir trečiųjų šalių gamintojų. Šiuo metu viskas yra paremta sertifikavimais. Pavyzdžiui, jei į ES leidžiama importuoti kiaulieną iš trečiųjų šalių, tai jos turi turėti ES sertifikatą, kuriame yra nustatyti aiškūs reikalavimai, vykdomi įmonių auditai, žiūrimi kontrolės standartai. Tokius sertifikatus turi tik nedaugelis trečiųjų šalių įmonių.

Kiaulių maras vis dar kelia didelį nerimą visai Europai. Europos Parlamento narys B. Ropė klausia Europos Komisijos, kokie yra planai ir veiksmai, siekiant sustabdyti šios ligos, kenkiančios visam ES ūkiui, plėtrą. ES savo ruožtu plėtoja kovos su virusu priemones ganėtinai efektyviai. Šiuo metu Komisija vykdo paralelinius veiksmus. Pirma, įtraukia į darbą mokslininkus, ieškant efektyvios vakcinos užkirsti kelią viruso plėtrai. Antra, dabar yra taikomos bio-saugos priemonės, medžioklės strategijos priemonės, veiksmų, susijusių su nelegalia prekyba ir taisyklių nesilaikymu, užkardymas. Jei šių priemonių netaikytume, tai išnaikinti šią ligą būtų labai sunku.

Sardinija yra blogas pavyzdys, kur ši kiaulių maro problema gyvuoja jau 40 metų. Taip yra todėl, kad ten yra ne tik naminės kiaulės ir šernai, bet ir į laisvę pabėgusios naminės kiaulės, kurių niekas nemedžioja, neišnaikina. Todėl viruso plėtra yra nuolatinė. Prognozuoti išnaikinimo laiką yra labai sudėtinga. Bendrų ir koordinuotų pastangų reikia norint išnaikinti šį virusą, apėmusį visą kontinentą.