Apdovanoti idėjų konkurso laureatai: ypatingas dėmesys vaikų dienos centrų ateičiai
2018-06-11
Apdovanoti idėjų konkurso laureatai: ypatingas dėmesys vaikų dienos centrų ateičiai

Penktadienį, birželio 8 dieną, Vadoklių vaikų dienos centre (Panevėžio r.) europarlamentaras Bronis Ropė apdovanojo idėjų konkurso “Užduotys naujajam Europos Parlamentui” laimėtojus, susirinkusius iš daugelio Lietuvos kampelių.

Vadoklių vaikų dienos centras baigiamajam konkurso renginiui buvo atrinktas ne atsitiktinai. Centro auklėtiniai dalyvavo konkurse ir pakliuvo tarp laimėtojų. Jų atsiųsta vaikų piešiniais iliustruota idėja – visoje Lietuvoje įsteigti vaikų dienos centrus – užima svarbią vietą Europos Parlamento nario ir buvusio ilgalaikio Ignalinos mero Bronio Ropės darbe.

„Kaip žmogus ne iš sostinės, savo politinį kelią paskyręs nedidelių Lietuvos miestų, miestelių, kaimiškų vietovių gaivinimui, labai vertinu, kad žmonės ne tik didmiesčiuose, bet ir gyvenantys atokesnėse vietovėse, rajonų centruose, veikiantys kaimo bendruomenėse, nenuleidžia rankų, kasdien dirba ir kuria, kad Lietuva būtų stipri ir gyvybinga.

Labai vertinu Jūsų dalyvavimą mano paskelbtame idėjų konkurse! Man tai yra svarbus įpareigojimas ateities darbams,“ – konkurso laimėtojams ir kitiems renginio dalyviams dėkojo Bronis Ropė, į Europos Parlamentą žmonių išrinktas pagal Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąrašą.

Šiais metais Bronis Ropė jau yra atkreipęs socialinės apsaugos ir darbo ministro dėmesį į vaikų dienos centrų finansavimo trūkumus, dėl kurių kiekvienų metų pradžioje jie paliekami nežinomybėje, kol ministerija nagrinėja finansavimo paraiškas. Laukdami lėšų, dažnai ne vieną mėnesį, darbuotojai dirba be atlygio. Ši situacija, europarlamentaro teigimu, yra netoleruotina atsižvelgiant į didžiulę šių įstaigų ir jų darbuotojų atliekamo darbo svarbą.
Ministerijos atsakyme Broniui Ropei pažadėta šiemet pakeisti finansavimo tvarką ir ateityje užtikrinti nepertraukiamą lėšų teikimą dienos centrams. Europarlamentaras ketina ir toliau sekti vaikų dienos centrų situaciją visoje Lietuvoje, siekdamas ne tik jų išsaugojimo, bet ir dosnesnio finansavimo, jų tinklo ir funkcijų plėtros.

„Išsivysčiusios Vakarų Europos šalys jau seniai suprato, kad geriausia, labiausiai apsimokanti investicija – į žmones, ypač į vaikus, savo būsimus aktyvius piliečius ir mokesčių mokėtojus, kur jie begyventų – mieste ar kaime, kiltų iš gerai gyvenančios ar nepasiturinčios šeimos. Lietuvoje ir Europoje nėra pirmos ir antros rūšies piliečių. Darnioje visuomenėje kiekvienas esame svarbus ir nusipelnęs valstybės dėmesio. Džiaugiuosi, kad šis suvokimas mūsų šalyje stiprėja,“ - teigia Bronis Ropė.

***
Daugiau apie idėjų konkursą „Užduotys naujajam Europos Parlamentui“ ir jo nugalėtojus

Iš visos Lietuvos gavęs įvairiausių idėjų, Bronis Ropė su savo komandos pagalba atrinko 16 nugalėtojų, iš jų šeši atsiuntė idėjas, surašytas raštu, o dešimt savo vizijas vaizdavo piešiniais (kai kas piešinius papildė raštiškais komentarais). Apie pusė laimėjusių darbų skirta aplinkosaugos, žaliosios energetikos ir žiedinės ekonomikos temoms, o kita pusė – gyvenimo kokybės gerinimui, kaimiškų regionų atgimimui.

Konkurso nugalėtojus „žaliasis“ europarlamentaras pakvietė apsilankyti Europos Parlamente, užduotis kuriam dalyviai ir formulavo.

Vienu geriausių pasiūlymų konkursui buvo pripažinta Vadoklių (Panevėžio r.) vaikų dienos centro ir jo vadovės Ilonos Benetaitės atsiųsta „užduotis“ kiekviename Lietuvos kaime ar miestelyje įkurti po vaikų dienos centrą. „Vaikų dienos centrai – reikalinga, bet ne visiems prieinama paslauga. Jie daugiausia paplitę miestuose, o jų pasiekiamumas kaimo vietovėse augantiems vaikams yra ribotas. O kaip žinia, vaikai dienos centrus lanko labai noriai“, - konkursui atsiųstų savo auklėtinių darbų komentare teigia Vadoklių įstaigos vadovė. Jos teigimu, svarbu, kad vaikų dienos centruose dirbtų profesionalūs specialistai, „kurie mokėtų bendrauti su vaikais, juos užimtų, ugdytų socialinius įgūdžius, suteiktų pagalbą, įtrauktų į projektų kūrybą ir kartais patys nebijotų pabūti vaikais. Labai svarbu, jog ir vaikų tėveliai jaustųsi saugiai, išleidę savo atžalas iš namų“. Pasiūlymas iliustruotas auklėtinių piešiniais ir centre vykstančių veiklų nuotraukomis.

Jurgita Gurskaitė iš Musninkų (Širvintų r.) siūlo šalies regionuose, remiantis gerais pavyzdžiais iš Skandinavijos (pvz., Šiaurės ministrų tarybos įkurto „Nordregio“), steigti socialinių mokslų centrus, kurie koncentruotųsi į tų regionų problemas ir pasiūlytų geriausių sprendimų. Kadangi mokslo centrai orientuotųsi tik į tam tikrus regionus, o ne į visą Europos Sąjungą, tai paspartintų regionų išsivystymo lygio skirtumų mažinimą. “Neretai politikai bei valdžios atstovai nėra gerai informuoti, todėl negali pasiūlyti geriausių problemų sprendimo būdų. Tad regioniniai socialinių mokslų centrai – daug efektyvesnis būdas sėkmingai sumažinti atotrūkį tarp regionų,” – mano pasiūlymo autorė. Ji tikisi, tokie centrai užpildytų šiuo metu veikiančių programų, tokių kaip “Horizon2020”, spragas.

Domilė Kirstukaitė iš Kamajų (Rokiškio r.) konkursui pateikė piešinį ir idėją sukurti ES iniciatyvą „Keičiu automobilį į dviratį!“ „Dauguma gyventojų savo dienos neįsivaizduoja be automobilio, tačiau tik nedaugelis žino, kokią žalą tai daro mūsų planetai. Reikėtų skatinti žmones daugiau važinėtis dviračiais,“ – teigia sumanytoja. Jos siūlomos iniciatyvos pagrindu veiktų mobilioji telefono programėlė, kuri skaičiuotų nuvažiuotus dviračiu kilometrus, o nuvažiavus tam tikrą jų skaičių žmogus gautų simbolines dovanėles, kurios skatintų atsisakyti automobilio. Pagrindinis prizas būtų kelionė, kuri motyvuotų dalyvauti.

Tadas Legeika (Kaunas) konkursui pasiūlė pilietinę iniciatyvą „Pamatei – pakelk, nelik abejingas“, kurios tikslas būtų skatinti piliečius nesidrovėti pakelti kelyje pamatytą šiukšlę ir pasirūpinti jos išmetimu į konteinerį. Šis veiksmas galėtų būti filmuojamas ir vėliau transliuojamas per televizijos kanalus ar internetą su motyvaciniais Tai ne tik paskatintų švarinti miestą nuo šiukšlių, bet ir kovotų su šios problemos priežastimi, t.y. ugdytų atsakomybės jausmą, kurio stoka yra viena iš šiukšlinimo priežasčių“.

Reabilitacinio fitneso specialistė Sandra Marcinkevičienė iš Panevėžio pateikė projektą „Sveika, aktyvi, stipri ir darni bendruomenė“ su numatytais konkrečiais tikslais, rezultatais, matavimo rodikliais. Projekto uždaviniai – nutiesti takus miestuose ar miesteliuose; takus naudoti sveikatingumo tikslais; simboliškai apsodinti juos vyšnių medeliais. „Skaičiuojama, kad fiziškai pasyvus žmogus vidutiniškai šaliai dėl išlaidų gydymui, prastesnių darbo rodiklių kainuoja 1-1,5 tūkst. eurų per metus. Fiziškai pasyvus žmogus yra tas, kuris nejuda vidutiniu tempu penkis kartus per savaitę po 30 minučių. <...> Reikia skatinti žmones kuo daugiau judėti, tam padaryti kuo daugiau takų, kurie suteiktų ne tik fizinę naudą, bet ir žymiai pagerintų verslo ar darbo rezultatus“.

Kitas konkurso laureatas Rimantas Radžiūnas (Vilnius) iškėlė idėją visos Europos Sąjungos mastu inicijuoti šeimų bendravimo ir mainų programą. „Geresniam ES valstybių narių žmonių vieni kitų pažinimui ypač svarbu jų piliečių tampresnis bendravimas <...>. Geresnis vieni kitų pažinimas skatintų atskirų ES valstybių tarpusavio ryšius ir bendrystės poreikį, kas šiuo metu ES, kada tiek daug jos piliečių pasisako prieš ES valstybių didesnę integraciją, yra labai svarbu,“ - teigia idėjos autorius. Jis pasiūlė įvairių veiklų, kurias tokia mainų programa galėtų apimti – nuo kultūrinio, ekologinio, kulinarinio turizmo iki įvairių sporto šakų šeimų sporto turnyrų, už pavyzdį imant Lietuvoje vykstantį šeimų krepšinio turnyrą.

Konkurse dalyvavęs prof. Stasys Paulauskas (Klaipėda) atsiuntė išsamiai pristatytą Visuotinės taikos strategiją laikotarpiui nuo 2025 iki 2050 metų, kurią siūlo priimti ES lygmeniu. Jos esmė – demokratizuoti Europą, įteisinant visų lygių strateginę savivaldą, kaip būtiną pažangos priemonę, išlaisvinančią savivaldos iniciatyvą, taip pat įdiegiant „inovacijų ratus“ kiekviename ES lygmenyje. ES demokratizavimo taisykles, kuriose būtų įtvirtintas universalios strateginės savivaldos ir darniosios naujadaros veikimas, pasiūlymo autorius siūlo priimti Europos Parlamentui ir Tarybai; autorius taip pat ragina parengti visuotinę taikos strategiją įteisinančią ES Konstituciją. „ES, geriausias visų laikų projektas, yra kryžkelėje,“ – teigia profesorius ir įspėja: „Jeigu Europa nebus demokratizuota, ES neliks“.

Virginija Tankevičienė (Alytus) atsiuntė pasiūlymų, kaip anksčiau vyravusią gamtos užkariavimo strategiją pakeisti darnos su gamta strategija, visų pirma pereinant prie atliekų negaminančios „žiedinės ekonomikos“ ir išnaudojant Lietuvos, kaip vienos švariausių ES šalių, gėlo vandens ir gryno oro šalies statusą, imtis daugiau ambicingų projektų, kad nebegyventume „apsišiukšlinę“. „Ilgą laiką žmogus galvojo, kad gamtos „užkariavimas“, jos resursų beatodairiškas naudojimas gamybai yra progreso simbolis. XXI amžiuje matome, kad gamtos užkariavimo strategiją reikia keisti – reikia rasti harmoniją su gamta“, - rašo Virginija Tankevičienė savo konkurso darbe „Pasiūlymas XXI amžiui“.

Savo idėjas-paveikslus konkursui taip pat pateikė Asta Ulytė (Panevėžys), Deimantė Povilaitytė, Laura Povilaitytė (Vilkaviškis), Arijus Jurevičius, Aistė Sorakaitė (Prienai), Viktorija Golikova, Gabrielė Bučytė, Paulina Kontrimaitė (Klaipėda).

Po finalinio konkurso renginio europarlamentaras susitiko su rajono gyventojais. Europarlamentaras džiaugėsi žingeidžiais ir drąsiai keliančiais savo problemas vadokliečiais, su kuriais aptarta Europos Sąjungos finansinė perspektyva, paramos žemės ūkio sektoriui ateitis. Susitikime dalyvavusį Panevėžio rajono savivaldybės merą Povilą Žagunį, LR Seimo narius Antaną Baurą ir Petrą Nevulį aktyvūs Vadoklių gyventojai apibėrė klausimais dėl atliekų tvarkymo, infrastruktūros, susisiekimo. „Europos Parlamentas yra didžiulis mechanizmas. Išmokus naudotis jo teikiamomis galimybėmis, galima mums palankesne linkme paveikti priimamus sprendimus. Žmonėms atrodo, jog Europos Parlamentas yra toli ir mums nerūpi, ką jie ten sprendžia. Iš tikrųjų taip nėra. Briuselyje priimami sprendimai, kurie rytoj tiesiogiai paveiks, ar bus ką dirbti žmogui Lietuvos mažame miestelyje ar kaime, kiek pinigų iš visų mūsų kišenių pareikalaus atominės elektrinės uždarymas, kas turės teisę Lietuvoje nusipirkti žemės, ar Europos Sąjunga skirs lėšų kelių ar kitų mums svarbių objektų remontui. Dalyvaudamas priimant sprendimus dėl biudžeto ir kitų Lietuvai gyvybiškai svarbių klausimų, rengdamas pranešimus ar tiesiog bendraudamas su kitais sprendimų priėmėjais siekiu, kad Europos politikos rezultatai būtų naudingi visiems Lietuvos žmonėms, ne tik ES pinigus „įsisavinančioms“ institucijoms ir agentūroms. Todėl nepaprastai vertinu galimybę susitikti su gyventojais, įsiklausyti į jų lūkesčius ir problemas, kad galėčiau tinkama linkme nukreipti savo darbą Europos Parlamente bei dar geriau atliepti Lietuvos piliečių rūpesčius“, susitikimą komentavo europarlamentaras B. Ropė.

NUOTRAUKOS

Apklausa

Kaip vertinate elektros rinkos liberalizavimo procesą?
Pasirinkimai

Facebook

Briuselis
+32(0)2 28 45384
bronis.rope@europarl.europa.eu
martynas.norbutas@europarl.europa.eu
Vilnius
+370 5 2077821
vilnius@rope.lt
Kaunas
+370 673 81231
ruta@rope.lt
Alytus
+370 671 32034
zita.valiuniene@gmail.com
Marijampolė
+370 671 13018
audriusbfg@gmail.com
Telšiai
+370 610 09137
remdaiva@gmail.com
Tauragė
+370 677 64721
+370 601 230381
taurage@rope2014.lt
Ignalina
+370 687 54250
siaudinis.henrikas@gmail.com
Panevėžys
+370 675 06277
panevezys@rope.lt
Klaipėda
+370 691 44132
j.klaudija@gmail.com