Vis labiau kalbant apie ES efektyvumą, apie naująjį ES biudžetą, natūraliai kyla klausimas: ar Europa ir toliau leis naudotis visais savo fondais, pradedant vietinėmis iniciatyvomis ir baigiant nacionalinėmis: t.y., kas ką sugalvojo, tas tą daro? Ar vis dėlto reikėtų įvesti stipresnius kontrolės/kokybės/naudos mechanizmus?

Puikus pavyzdys - skaitmeninimas, - nuo ko pradėti būtų tikslingiausia? Ar nuo programų kūrimo, ar nuo greitaeigio plačiajuosčio interneto sutvarkymo? Abu projektai yra sveikintini. Tačiau galbūt visoje ES sutvarkius greitaeigį tinkamą plačiajuostį internetą, skaitmeninimo programos savaime atsiras? Tuomet turėsime skaitmeninimo programas, tokias kaip e-sveikatos programa. Kiekvienoje valstybėje ji skirtinga, ir neaišku, ar visur žmonės jomis patenkinti. Reikia daugiau dėmesio skirti, renkantis, kokias programas reikia skaitmeninti, kokias iniciatyvas daryti, kas iš to bus gauta, esmė - užtikrinti pinigų išleidimo ir įsisavinimo kokybę bei efektyvumą. Padarytas darbas, o pasirodo, kad jis kitoje šalyje geresnis, dar kitoje valstybėje - dar geresnis. Reikia į tai investuoti ir atsirinkti, kokius darbus daryti, o ne eksperimentuoti kiekviename regione.

Tuo tarpu regionų aktyvinimo svarbos klausimas keliamas kiekvienoje EP sesijoje. Visgi regionų aktyvinimo priemonė yra labai paprasta. Dalį naudos, kurią padaro vietos valdžia, bendruomenės, regionai turi ir atgauti patys regionai priskiriant jiems tą naudą tam tikro dydžio procentais nuo mokesčių. Juk jei regionai negaus naudos, ar stengsis sau skirtus darbus, tam tikrus klausimus atlikti/spręsti tinkamai?

Turėtų būti išankstinės sąlygos - vietos valdžia, regionų valdžia, sėkmingai įgyvendinus projektus, gauna didelę pridėtinę vertę, kuri jiems turi atitekti procentais nuo mokesčių. Priešingu atveju, iniciatyva lieka nubausta: tie žmonės, kurie padarys ir nieko negaus, nuleis rankas.

Puiku, jog Europa pradeda kalbėti apie regionų specializaciją. Regionai nėra vienodi. Svarbu, kad finansinėje perspektyvoje atsirastų aiški specializacija. Ir pinigai turėtų būti skirti tik specializacijai. Juk neturint tikslo gauti pinigus, ir juos išleisti naudos nėra. Puikiu pavyzdžiu čia tampa Danija, decentralizuotos ir subsidiarumo principo taikymo valstybės iliustracija. Būtent šitie principai turėtų ateities sanglaudos politikoje atsirasti ir išlikti.