Sąlygos saugesnei Europai
2018-04-05
Sąlygos saugesnei Europai

Dažnai civilinės saugos priežiūros klausimai kelia dvejopų minčių. Viena vertus, aišku, kad priežiūra vykdoma, visoje Europoje stengiamasi reaguoti į nelaimes, padėti savo piliečiams. Pavyzdys - pastarųjų metų miškų gaisrų pietų Europoje ir potvynių kitose šalyse skaudžios likvidavimo pamokos. Tačiau Europa, kažkada buvusi saugumo oazė, dabar, atrodo, ne visada yra pasiruošusi ir neturi pakankamai pajėgumų spręsti įvairaus pobūdžio grėsmes. Todėl Europos Parlamente teikiami siūlymai spręsti šią padėtį reikalingi, nors ir yra kiek pavėluoti.

Visgi pasigendama dar kelių dalykų: technologinių katastrofų keliamo pavojaus rizikos numatymas bei jos likvidavimo planai. Be kita ko, aplink ES, ir pačioje ES, yra daug atominių reaktorių. Deja, bet bent jau dalis jų yra tos, kurių saugumas kelia abejonių. Taip pat negalime atmesti ir neišspręstos terorizmo grėsmės, o ypač - masinių ginklų grėsmės klausimo. Briuselyje siūlomoje civilinės saugos mechanizmų peržiūroje nėra nieko, kas padėtų mažinti tokių grėsmių kiekį ir rizikas. Komisijos dokumente nėra aptariama svarbiausias dalykas - žmonės! Kaip juos evakuoti, kai prasideda didelio masto potvyniai? Apie branduolinę katastrofą iš viso nekalbama. Apsiribojama tik potencialų ligoninių mobilizavimu ir siurbliais. Bendro pobūdžio įpareigojimai turi turėti ir tokioms katastrofoms skirtas priemones. Tarp tokių planų turi būti evakuacijos planai, būtina laikytis solidarumo principo su kitomis šalimis. Tokių planų rengimas turi vykti atviro koordinavimo principu ir horizontaliu būdu. Kol suveikia vertikalūs komunikacijos kanalai, prarandama daug laiko. Kaip B. Ropė teigė REGI komiteto posėdyje: „iš to, kiek esu buvęs pasienio atominės elektrinės regiono vadovu, galiu pasakyti, ypatingai svarbu turėti veiksmų planus su kaimyninėmis šalimis. Ir nesvarbu, ar jos priklauso ES, ar ne“ .

Europos Parlamento REGI komiteto nuomonė ir veiksmai svarbūs, nes vietų valdžios regionams Europoje dažnai ir tenka didžioji kataklizmų našta. O dažnai ta našta gali būti nepakeliama. Todėl labai reikia akcentuoti keturis elementus:

1. sienų nepripažįstantį kataklizmų pobūdį;
2. gyventojų evakavimo svarbą;
3. savanorių potencialų išnaudojimą;
4. gyventojų informuotumo didinimą.

Visuomenės informavimas yra kita tokia pat svarbi medalio pusė. Prevencinės priemonės turi apimti pasirengimą galimiems kataklizmams, bent jau tiek, kad ženkli bendruomenės dalis žinotų apie nelaimes. Ir ne tik tai, kur reikia skambinti, nutikus nelaimei, bet ir kur bėgti, kaip slėptis, kur slėptis, ką daryti, kaip pagelbėti nuketėjusiems. Tai gerokai palengvintų tarnybų veiklą.

Apklausa

Kaip vertinate elektros rinkos liberalizavimo procesą?
Pasirinkimai

Facebook

Briuselis
+32(0)2 28 45384
bronis.rope@europarl.europa.eu
martynas.norbutas@europarl.europa.eu
Vilnius
+370 5 2077821
vilnius@rope.lt
Kaunas
+370 673 81231
ruta@rope.lt
Alytus
+370 671 32034
zita.valiuniene@gmail.com
Marijampolė
+370 671 13018
audriusbfg@gmail.com
Telšiai
+370 610 09137
remdaiva@gmail.com
Tauragė
+370 677 64721
+370 601 230381
taurage@rope2014.lt
Ignalina
+370 687 54250
siaudinis.henrikas@gmail.com
Panevėžys
+370 675 06277
panevezys@rope.lt
Klaipėda
+370 691 44132
j.klaudija@gmail.com