Išsiunčiau laiškus Europos Komisijos pirmininkui J. C. Junckeriui ir Žemės ūkio bei kaimo plėtros komisarui Ph. Hoganui. Juose priminiau apie ne tik vis dar egzistuojančius, bet ir ES teisės skatinamus ES Bendrosios rinkos iškraipymus - skirtingas BŽŪP tiesiogines išmokas. Išties, skandalinga ir pasipiktinimą kelianti padėtis, kai už tą patį ūkininkų darbą jiems siūloma ne procentais, o kartais besiskirianti parama.

Todėl abiem adresatams priminiau apie ne kartą jų išsakytas nuostatas, jog tiesioginių išmokų skirtumai turi būti kuo greičiau mažinami. Atkreipiau dėmesį į keistas užvakar vykusios ES Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos ministrų tarybos išvadas, kai Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Slovakijos prašymui įsipareigoti imtis konkrečių veiksmų mažinant tiesioginių išmokų skirtumus pasipriešino vienas didžiausių išmokas gaunančios Graikija ir Italija - šalys, kurias dar visai neseniai visa Europa solidariai gelbėjo nuo jų pačių susikurtos ekonominės krizės, atsisako solidariai prisidėti prie egzistuojančių rinkos netolygumų panaikinimo.

Žinau, šis laiškas - tik nedidelis žingsnis link teisingesnės Bendrosios žemės ūkio politikos. Žinau ir kad vien tik laiškų neužteks - laukia daug derybų, svarstymų, džiaugsmų, o galimai ir - nusivylimų. Tačiau bendromis pastangomis, keldami klausimą visais įmanomais formatais - ypač bendrais ūkininkų, diplomatų, europarlamentarų veiksmais, mes galime pasiekti daugiau.