Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas diskutavo apie inovacijų ir naujų technologijų svarbą žemės ūkyje
2016-01-12
Sausio 11 d. EP Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas diskutavo apie tai, kaip, augant gyventojų skaičiui, tačiau analogišku tempu nedidėjant dirbamų žemių plotams, padidinti maisto gamybą bei žemės ūkio našumą. Vartotojai reikalauja gaminti maisto produktus laikantis aukštesnių ekologinių standartų ir užtikrinti didesnę maistinę vertę, todėl žemės ūkis turi įvairėti ir kurti naujoves, tuo pačiu sukuriant mažesnį ekologinį pėdsaką. Todėl Europos Parlamento nariai aptarinėjo priemones, kaip skatinti žemės ūkį įsisavinti investicijas bei įtraukti į ūkininkavimo praktiką naujausias technologijas, kurios turėtų duoti nemažai naudos visų dydžių ūkiams. Diskusijų metu įvardintos priemonės galėtų būti alternatyva GMO, kurio poreikis grindžiamas būtent poreikiu pagaminti daugiau su mažesnėmis sąnaudomis. Pranešimą parengęs pranešėjas siūlė priemones, kaip tai padaryti kitaip, pavyzdžiui:
- naudotis informacinėmis ir ryšių technologijomis pagrįstomis valdymo sistemomis, duomenų stebėjimu tikruoju laiku, jutiklinėmis technologijomis ir aptikimo sistemomis optimizuojant gamybą arba plėtojant tiksliąją žemdirbystę, tokiu būdu efektyviau išnaudojant gamtinius išteklius, didinant derlingumą, mažinant ekologinį pėdsaką, geriau suvokiant gyvūnų elgseną ir gerinant sveikatingumą.
- Skatinti GPS technologijų naudojimą žemės ūkyje, bepiločių orlaivių (dronų) naudojimą žemės ūkyje, sudarant sąlygas tiksliai įdirbti žemę, tokiu būdu mažinti augalų apsaugos produktų ir vandens naudojimą.
- Diegti novatoriškas gyvūnų laikymo sistemas.
- Plėsti pašarams ir maistui skirtų gyvūninių baltymų gamybą iš vabzdžių.
- Didinti biotinių atliekų panaudojimą, ne tik pašarams ar biodegalams.
- Mažinti priklausomybę nuo dirbtinių trąšų importo ir skatinti perdirbti gyvulių mėšlą į mineralinių medžiagų koncentratą, iš kurio būtų galima gaminti ekologines trąšas.
- Naudoti konkrečiam ūkiui pritaikytas valdymo sistemas, kad ūkio lygmeniu būtų matuojamas ir vertinamas maistinių medžiagų balansas, susiejant jį su įvairiomis gamybos ciklo grandinėmis.
- Plėtoti integruotą kenksmingų organizmų valdymo sistemą, remiant necheminių alternatyvų mokslinius tyrimus ir mažos rizikos priemones, ekologiškesnius pesticidus.
- Vystyti novatoriškus augalų veisimo metodus, kurti naujas rūšis, išveisti derlingesnius augalus su didesne maistine verte ir atsparesnius kenkėjams, ligoms, oro sąlygoms.
- Komisijai kartu su EIB sukurti naujas finansavimo galimybes valstybėms narėms (garantiniai fondai, apyvartiniai fondai, investicinis kapitalas), kad ūkininkams ar kooperatyvams būtų lengviau gauti kreditus ir investuoti į modernizavimą, ir kt.
Diskusijoje dalyvavęs Europos Parlamento narys Bronis Ropė pasidžiaugė, kad diskutuojant apie poreikį išmaitinti vis didesnį skaičių žmonių, nesiekiama nueiti lengviausiu ir primityviausiu būdu – atverti GMO Pandoros skrynią. B. Ropė pabrėžė, kad kai kuriose valstybėse narėse, pavyzdžiui, Lietuvoje, tebėra didžiuliai nedirbamų žemių plotai. Todėl ES turėtų išnaudoti ir šį potencialą, siekiant gerinti regioninę situaciją ES bei mažinti vidinę migraciją. B. Ropė pasidalijo su EP nariais įspūdžiais iš Aleksandro Stulginskio universitete aplankytos bandymų stoties, kurioje pažangiomis technologijomis auginami želmenys pašarams – tai puikus pažangių technologijų panaudojimo žemės ūkyje pavyzdys, skatinantis gaminti tausiau, mažiau kenkiant aplinkai bei efektyviau.
