Panevėžyje – Europos ir Lietuvos ekspertų Darnaus maisto forumas
2015-12-06
Vis daugiau žmonių randa kelią prie lietuviškos šviežios kaimo produkcijos. Maistas perkamas tiesiai iš ūkių, populiarėja ūkininkų turgeliai, atsiranda specializuotos parduotuvės. Tačiau viešojo maitinimo sistemai vietinė produkcija sunkiai pasiekiama. Mokyklos, ligoninės, darželiai ir kitos socialinės įstaigos dėl griežtų laisvosios rinkos taisyklių negali pirkti produkcijos iš vietos gamintojų, jei tik rinkoje yra pigesnė atvežtinė produkcija, kuri, deja, ne visada gali konkuruoti kokybe. Sprendimų, kaip organizuoti viešuosius maisto produktų pirkimus, ieškos ir pasiūlymus Lietuvos bei ES strategijoms rengs Europos ir Lietuvos ekspertai Darnaus maisto forume, gruodžio 7 d. Panevėžyje.
Skatina alternatyvias maisto tiekimo sistemas
Panevėžio miesto ir Panevėžio rajono savivaldybių merų kvietimu Baltijos aplinkos forumas Lietuvoje ir Europos Parlamento nario Bronio Ropės biuras organizuoja Darnaus maisto forumą, kuriame patirtimi dalinsis ekspertai iš Lietuvos ir Europos. Organizatorių teigimu, žemės ūkis gali būti ne vien produkcijos gamyba, bet ir sistema, kurioje dera ekonominė nauda, socialinė atsakomybė ir gamtos apsauga. Forumo dalyviai diskutuos maisto politikos, miesto ir kaimo sanglaudos temomis, ieškos tvaraus žemės ūkio vystymosi galimybių, priemonių, kaip skatinti kaimo plėtrą ir vietos bendruomenių įtraukimą, bei sprendimų, kaip realizuoti vietinę produkciją viešųjų pirkimų pagalba nepažeidžiant laisvosios rinkos taisyklių. Forumo metu bus pristatytas pasaulinis maisto solidarumo politikos paktas, kurį pasirašė 117 pasaulio miestų atstovų šį spalį Milane vykusios pasaulinės EXPO 2015 parodos metu.
Baltijos aplinkos forumo, nuosekliai siekiančio skatinti alternatyvių maisto tiekimo sistemų vystymą, vadovo Kęstučio Navicko teigimu, produkcijos iš vietinių ekstensyvių ūkių pirkimas palankus ne tik kaimo plėtrai, bet ir aplinkos kokybei. Alternatyvi maisto tiekimo sistema – tai tiesioginis ūkininko kaip žemės ūkio produkto gamintojo dalyvavimas realizuojant produktą. Užtikrinant tokių sistemų ekonominį stabilumą, skatinamas mažų šeimos ūkių bei gyvybingų ekosistemų palaikymas. Kol kas smulkus šeimos ūkis yra priverstas konkuruoti rinkoje tik pagal vieną – ekonominio efektyvumo kriterijų, neįvertinant to, kad, priešingai nei stambūs pramoniniai ūkiai, kurių produkcija paprastai pasiekiama per prekybos centrus, jis neturi žymios neigiamos įtakos ekosistemoms – vandens ir dirvožemio kokybei, biologinei įvairovei bei kraštovaizdžiui. Tai leidžia sutaupyti reikšmingus lėšų kiekius, kurie būtų skirti atstatyti paveiktas ekosistemas.
Darnaus maisto forumas neatsitiktinai vyksta Panevėžio regione, kur egzistuoja vietinio maisto vartojimo biudžetinėse įstaigose praktika. Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis yra vienas iš pirmųjų savivaldybių vadovų, kuris sistemiškai pradėjo siekti vietos ūkininkų produkcijos vartojimo skatinimo. Deja, jo vadovaujama savivaldybė susidūrė su rimtomis teisinėmis kliūtimis šiame kelyje ir jos atsirado dėl Europos Sąjungos teisinio reguliavimo. Jau kelinti metai keliose Panevėžio rajono mokyklose ir darželiuose veikia vietos ūkininkų daržovių sulčių vartojimo programa. Vaikai vartoja šviežias ekologiškas sultis, tačiau ši programa nors ir inicijuota savivaldybės, remiasi labiau entuziazmu ir negali rimtai plėstis, nes ES laisvo prekių judėjimo principu paremtos viešųjų pirkimų taisyklės draudžia riboti tiekėjus pagal regioną. Todėl biudžetinės įstaigos priverstos pirkti produktus pagal mažiausios kainos kriterijų, o vietos valdžia negali įpareigoti nei mokyklų, nei maitinimą organizuojančių įmonių pirkti produktus iš vietos ūkininkų. Tačiau kai net elementariausi produktai – tokie kaip morkos ar bulvės – pradeda keliauti iš tolimų kraštų, tampa akivaizdu, kad šis radikalus laisvosios rinkos dėsnis turi būti koreguojamas. Apie tai vis dažniau kalbama ir Europos Parlamente.
Siekia sveikesnio maisto viešojo maitinimo sistemai
Forumo organizatoriai mato didžiulį neišnaudotą viešųjų pirkimų potencialą siekiant visuomenės sveikatos gerinimo tikslų. Siūloma įtraukti tėvus, vietos bendruomenes nustatant kokybinius reikalavimus maistui ir jo įvairovei, kuomet maistas teikiamas švietimo, sveikatos apsaugos ir socialinės globos įstaigoms.
Pavasarį Europos Parlamentas pritarė europarlamentaro Bronio Ropės parengtam pasiūlymui, skirtam apriboti nesveiko maisto plitimą Europos Sąjungoje. Būdamas šešėliniu Žaliųjų frakcijos / ELA pranešėju dėl vaisių, daržovių ir pieno tiekimo mokykloms schemos, B. Ropė užsitikrino kolegų paramą pakeitimui, kuriuo uždraudžiama iš šios programos remti skonio stipriklių (maisto priedai, kurių kodai yra nuo E620 iki E650, pvz. beveik visuose traškučiuose esančio mononatrio glutamato, žinomo kaip E621) tiekimą mokykloms. Europinė vaisių, daržovių ir pieno tiekimo mokykloms programa yra skirta skatinti sveikų vaikų mitybos įgūdžių formavimą remiant vaisių, daržovių ir pieno tiekimą į vidurines mokyklas. Tokiu būdu tikimasi kovoti su vaikų nutukimu bei didinti visuomenės informuotumą apie žemės ūkį, maisto gamybą, skatinti vartoti vietinius produktus. Praėjusiais metais ES Regionų Komitete nuomonę apie šią programą rengė Panevėžio rajono savivaldybės meras Povilas Žagunis.
Nesąžiningas atsiskaitymas su ūkininkais – pagrindinė kliūtis kaimo plėtrai
Vienintelio Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto atstovo iš Lietuvos Bronio Ropės parlamentinės veiklos prioritetuose – žemės ūkio sektoriaus rinkos reguliavimo mechanizmų įvedimas Europos Sąjungoje bei rinkos dalyvių sąžiningų atsiskaitymų sistemos nustatymas. „Jei paliekame ūkininkus niekaip su žemės ūkiu nesusijusių perdirbėjų ir prekybininkų savivalei, praranda prasmę visa parama žemės ūkiui, – teigia EP narys B. Ropė. – Iš mokesčių mokėtojų surenkami pinigai keliauja į ES biudžetą, vėliau grįžta mūsų žemės ūkiui išmokų pavidalu, tačiau juos faktiškai gauna ne žemdirbys, o stambūs perdirbėjai ir perpardavinėtojai, siūlantys supirkti ūkininko produkciją pusvelčiui ar net žemiau savikainos, tuo tarpu vartotojui produkcija parduodama su keletą kartų didesniu antkainiu nei perdirbėjas sumokėjo ūkininkui. Šis klausimas Lietuvai ypač aktualus, nes turime palankias sąlygas žemės ūkio gamybai. Pagrindinių maisto produktų supirkimo rinkų reguliavimas ženkliai padidintų užimtumą, gyventojų ir valstybių pajamas bei pritrauktų į šį sektorių jaunimą“. Europarlamentaro teigimu, ne mažiau svarbu intensyviau remti kooperaciją.
Reikalauja realių priemonių miesto ir kaimo sanglaudai
Pasak Baltijos aplinkos forumo Lietuvoje vadovo K. Navicko, miesto ir kaimo sanglauda – tai kryptis, kurios laikosi Europos visuomenė, ji palaikoma Europos Sąjungos žemės ūkio ir aplinkos apsaugos bendrosiose strategijose. Nepaisant to, Lietuvoje išlieka socialinė, ekonominė ir kultūrinė skirtis tarp miesto ir kaimo gyventojų, ypač tarp jaunimo, o smulkus ūkis esamomis rinkos sąlygomis išlieka finansiškai nestabilus.
Forumo dalyvių rengiamoje rezoliucijoje reikalaujama, kad maistas iš jo augintojų ir gamintojų pasiektų vartotoją be tarpininkų, nesusijusių su žemės ūkiu. Atkreipiamas dėmesys, kad būtina švelninti griežtas laisvosios rinkos taisykles, ribojančias valstybės ir savivaldos institucijoms pirkti žemės ūkio produkciją iš vietos gamintojų. Dokumente taip pat siūloma įtraukti tėvus, vietos bendruomenes nustatant kokybinius reikalavimus maistui ir jo įvairovei, kuomet maistas tiekiamas švietimo, sveikatos apsaugos ir socialinės globos įstaigoms.
Rezoliucijoje taip pat pasisakoma už kooperacijos skatinimą įvedant mokesčių lengvatas bei teisingos ir sąžiningos mokesčių sistemos rėmimą smulkių ar šeimos ūkių užaugintai, pagamintai produkcijai, atsižvelgiant į jų indėlį į bendrųjų vertybių išsaugojimą, sukuriamas darbo vietas ir socialinę sanglaudą, siūloma parengti tokių ūkių atrinkimo kriterijus.
Renginys vyks Panevėžio miesto savivaldybės Tarybos salėje, pradžia 9 val.
DARNAUS MAISTO FORUMO DARBOTVARKĖ
