Kaune vyko diskusija „Pienas ant mūsų stalo – nauda ar žala?“
2015-02-19
Kaune vyko diskusija „Pienas ant mūsų stalo – nauda ar žala?“

Vasario 18 d. Europos Parlamento nario Bronio Ropės iniciatyva LR žemės ūkio rūmuose Kaune vyko diskusija „Pienas ant mūsų stalo – nauda ar žala?“. Žiniasklaidoje pasirodant pranešimams apie galimą pieno ir jo produktų žalą žmogaus organizmui, Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto narys Bronis Ropė sukvietė mokslo, medicinos, ugdymo įstaigų, žemdirbių savivaldos, pieno gamintojų ir perdirbėjų, kitų institucijų, visuomenės atstovus diskusijai, ar pienas ir jo produktai reikalingi ant mūsų stalo. Remdamiesi mokslinių tyrimų duomenimis, naujausiomis Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis bei praktine patirtimi, diskusijos dalyviai ieškojo atsakymo, ar tikslingai Europos Sąjunga skatina pieno produktų vartojimą, remdama pieno tiekimo mokykloms schemas. Ar pienas iš tiesų būtinas besilaukiančiai moteriai, vos gimusiam kūdikiui, augančiam vaiko organizmui ir suaugusiajam? Atsakymo į šį klausimą ieškota didelio dėmesio sulaukusios diskusijos metu.

Renginio dalyvius sveikino Kauno miesto mero pavaduotojas Kazimieras Nausėda, pasidžiaugęs prasminga diskusijos tema. Už kultūrą, švietimą, sveikatos bei socialinius klausimus atsakingas Kauno miesto vicemeras ragino aktyviau diskutuoti tokiomis visuomenei aktualiomis temomis bei didinti vartotojų informuotumą. K. Nausėda ypač akcentavo pieno, vaisių, daržovių mokykloms schemų svarbą bei būtinybę šias schemas supaprastinti ir užtikrinti jų prieinamumą ir efektyvų įsisavinimą.
LR Žemės ūkio rūmų pirmininkas, kuris taip pat yra ir pieno gamintojas, Andriejus Stančikas pabrėžė, jog šiuo metu Lietuvos pieno sektorius ir taip išgyvena sudėtingus laikus. Todėl ypač svarbu, kad viešumoje pasirodanti informacija apie pieno ir jo produktų įtaką organizmui turėtų mokslinį pagrindimą ir nebūtų laužta iš piršto.

Aleksandro Stulginskio universiteto prof. habil. dr. Sigita Urbienė diskusijos dalyviams pristatė pranešimą apie pieno sudėtinių dalių biologinę reikšmę. Anot profesorės, ne vienos knygos apie pieną ir jo reikšmę autorės, visos pieno sudedamosios dalys (tiek karvės, tiek ožkos, tiek motinos, tiek bet kokio kito pieno) yra gyvybiškai svarbios ir reikalingos tiek žmogaus vystymuisi, tiek tinkamam organizmo funkcionavimui. Pranešėja kritikavo viešumoje pasirodančią informaciją apie neva pieno daromą žalą žmogaus organizmui kaip neturinčią jokio racionalaus mokslinio pagrindimo. Vardindama daugybę teigiamų pieno sudedamųjų dalių savybių, tokių, kaip priešvėžinis, kraujotaką gerinantis, gerą psichologinę būklę palaikantis poveikis, profesorė pabrėžė, kad stiklinė pieno, porcija pieno produkto yra nepakeičiamai svarbi žmogaus organizmui.

ASU Agronomijos fakulteto dekanas Viktoras Pranckietis antrino pranešėjai, pabrėždamas mūsų šalies gamtinę specifiką. Anot profesoriaus, „kas karvei ant liežuvio, tas yra ir piene“ – kadangi mūsų šalyje pieno gamyba yra pasiekusi aukštą lygį, karvės šeriamos aukštos kokybės pašarais, galime džiaugtis ir aukšta produkcijos kokybe.

Žemės ūkio kooperatyvo „Pieno gėlė“ direktorius Jonas Kuzminskas, diskusijoje atstovavęs pieno gamintojų pusę, pristatė unikaliąją Lietuvos patirtį pieno gamybos srityje – anot jo, Lietuva kadaise buvo viena didžiųjų pieno gamintojų, tačiau dabar pieno gamyba taip sumažėjusi, kad Lietuva nevykdo išsiderėtos pieno gamybos kvotos, kuri ir taip perpus mažesnė, nei tuomet, kai pieno gamyba buvo aukštumoje. Anot J. Kuzminsko, jo vadovaujamas Plungėje įsikūręs pieno gamintojų kooperatyvas kasmet valstybės biudžetą papildo ne vienu milijonu litų, mokėdamas pridėtinės vertės ir kitus reikalingus mokesčius. Pieno gamyba, anot pranešėjo, reiškia sukuriamas darbo vietas, kurių, deja, kartu su mažėjančia gamyba taip pat mažėja. Pranešėjas pieno sektorių sugretino su kadaise Lietuvoje klestėjusiu linų sektoriumi – ne per seniausiai Plungėje veikė linų perdirbimo įmonė, darbinusi apie 1500 darbuotojų. Deja, linų sektorius Lietuvoje išnyko, atitinkamai nebeliko ir darbo vietų, o netekę darbo žmonės priversti ieškoti skalsesnės duonos svetur. Todėl, anot J. Kuzminsko, valstybė turi dėti visas pastangas, kad žemės ūkis būtų regimas kaip prioritetinė ūkio šaka, kurianti darbo vietas ir papildanti valstybės biudžetą mokesčiais, aprūpinanti piliečius maistu, o pramonę – žaliavomis. Lygindamas pieno gamybą Lietuvoje su tokiomis šalimis, kaip Izraelis, kur karvių laikymo sąlygos itin sudėtingos dėl mažiau palankių klimatinių sąlygų, tačiau primilžiai iš karvės bene dvigubi, lyginant su lietuviškaisiais, J. Kuzminskas išreiškė abejonę, ar tokie didžiuliai primilžiai turėtų tapti siekiamybe ir Lietuvoje. Galbūt tikslingiau melžti natūraliai pasiektą, racionalų pieno kiekį, tačiau užtikrinant aukštus tokio pieno kokybės rodiklius?

Prognozuodamas pieno sektoriaus ateitį Lietuvoje, J. Kuzminskas rėmėsi statistika, bylojančia, kad virš 50 proc. pieno gamintojų Lietuvoje yra vyresni, nei 65 metų amžiaus, o vyriausiai registruotai pieno statytojai - 103 metai. Iškėlęs retorinį klausimą, ar atsiras, kam perimti garbaus amžiaus pieno gamintojų ūkius, kooperatyvo „Pieno gėlė“ direktorius išreiškė viltį, kad Lietuvos pieno sektoriaus neištiks linų sektoriaus likimas.

Paklausta, kokiomis technologijomis iš žaliavinio pieno gamina pieno produktus, UAB „Bagaslaviškio pieninė“ direktorė Aldona Kvedarienė pabrėžė, kad jos vadovaujama pieninė skaičiuoja jau apie 80 metų – tai pieno gamintojų kooperatyvo „Pieno puta“ įsigyta ir tik pieno gamintojams priklausanti pieninė, užsiimanti įvairių tradicinių pieno produktų gamyba. A. Kvedarienė juokavo, kad jų misija nėra sugadinti sveiką, natūralų žaliavinį pieną konservantais ir paversti sintetiniu gaminiu. Pranešėja vardino technologijas, naudojamas įvairių sūrių, varškės, sviesto, grietinės gamybai ir pabrėžė, kad visos jos – draugiškos vartotojui, naudojami priedai natūralūs ir tradiciniai lietuvio skoniui. A. Kvedarienė pakvietė diskusijos dalyvius pasivaišinti lietuviškais pieno produktais ir įvertinti jų kokybę bei skonį.

Žemės ūkio kooperatyvo „Ėriškių pienas“ vadovas Povilas Nemanis taip pat pasakojo apie tai, kokiomis technologijomis jo kooperatyvas gamina pieno produktus – nors kooperatyvas nėra didelis, jo gamybos apimtys nedidelės, tačiau gaminama produkcija natūrali ir mielai perkama.

Lietuvos akušerių sąjungos prezidentė, Naujagimiui palankios Kauno klinikinės ligoninės vyr. akušerė Ilona Joneliūnienė pakvietė diskusijos dalyvius į pieną pažvelgti kitomis akimis. Kalbėdama apie motinos pieno svarbą naujagimiui ir kūdikiui, ji pabrėžė, kad motinos pienas savo sudėtimi nėra labai tolimas karvės pienui – jis pasižymi tomis pačiomis sudedamosiomis dalimis, tik kitomis proporcijomis. Pateikusi naujausias Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas, pranešėja kalbėjo ir apie nėščiųjų sveikatą bei mitybą – anot jos, PSO rekomenduojamoje nėščiosios mitybos piramidėje pienui ir jo produktams tenka svarbi ir būtina dalis, reikalinga tinkamam vaisiaus vystymuisi užtikrinti.

Kauno miesto ikimokyklinių įstaigų vadovų asociacijos prezidentė, Kauno lopšelio-darželio „Aušrinė“ direktorė Audronė Trumpickienė džiaugėsi pieno ugdymo įstaigoms schema, sėkmingai vykdoma ir jos vadovaujamoje ugdymo įstaigoje. A. Trumpickienė pasakojo, jog jos vadovaujamame lopšelyje-darželyje pasirinkta vaikus vaišinti ne sūreliais ar sūrio lazdelėmis, kurių savo atžaloms dažnai įsiūlo patys tėveliai, o natūraliu pienu, pratinant mažuosius šalies piliečius prie teisingų mitybos įpročių. Anot pranešėjos, įpratę kada nori atsigerti puodynėlėn įpilto pieno, tokiu būdu vaikai per dieną išgeria iki pusės litro natūralaus pieno, o jei dėl kokių nors priežasčių ant darželio stalo pieno nebūna, vaikai klausinėja ir teiraujasi, kodėl. Anot Audronės Trumpickienės, nepaprastai svarbu nuo mažens ugdyti vartotojų sąmoningumą ir teisingą požiūrį į sveiką mitybą. Todėl minėta pieno, vaisių ir daržovių tiekimo ugdymo įstaigoms schema yra labai svarbi ir reikalinga, o Europos Parlamento nario Bronio Ropės pastangos prisidėti prie tinkamo ir efektyvaus šių schemų įgyvendinimo Lietuvoje – ypač sveikintinos.

Diskusijoje dalyvavęs VĮ „Pieno tyrimai“ vadovas dr. Saulius Savickis išreiškė nuomonę, jog nors ne visos sudėtinės pieno dalys yra sveikos ir būtinos, jis vienareikšmiškai pritaria pieno produktų vartojimui. S. Savickis teigė, jog nepaprastai svarbu, kad Lietuvoje karvės turi sąlygas ganytis natūraliose, Nemuno užliejamose pievose, ūkių struktūra mūsų šalyje taip pat palanki sveiko natūralaus pieno gamybai. Anot „Pieno tyrimų“ vadovo, taip natūraliai, sveikai auginamos karvės atsilygina ir sveiku rezultatu – tuo Lietuva be abejonės gali didžiuotis.

LR žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktoriaus pavaduotojas Jonas Lisauskas išsamiau pristatė pieno, vaisių ir daržovių mokykloms schemas. Anot pranešėjo, nuo pernai metų šiose schemose dalyvauja tik ekologiškas pienas, nebeliko egzotinių vaisių.

Diskusijon atvykęs 2006 m. įsikūrusio žemės ūkio kooperatyvo „Ekotikslas“ vadovas Mindaugas Petkevičius apgailestavo, kad šios pieno ugdymo įstaigoms schemos nėra patogios atsiskaitymais už tiekiamą produkciją. Anot M. Petkevičiaus, jo vadovaujamas kooperatyvas mielai dalyvautų tokioje schemoje, aprūpindamas pageidaujančias ugdymo įstaigas ekologiškais pieno produktais, tačiau tris ir daugiau mėnesių užtrunkantis atsiskaitymas kooperatyvui yra pernelyg užtęstas. Tai tobulintina pieno, vaisių, daržovių mokykloms schemos dalis, kurią tinkamai sureguliavus, į schemą mielai įsijungtų ne vienas lietuviškos produkcijos gamintojas.

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto direktoriaus pavaduotoja Snieguolė Ščeponavičienė pasakojo diskusijos dalyviams apie instituto laboratorijoje atliekamus tyrimus bei džiuginančius jų rezultatus – anot pranešėjos, iš pernai atliktų tyrimų vos 0,07 proc. pieno produktų neatitiko teisės aktų reikalavimų. Tokie rodikliai leidžia džiaugtis ir nedvejoti lietuviškų pieno gaminių kokybe.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Vyriausioji specialistė-valstybinė maisto produktų inspektorė Antonina Greičiuvienė pabrėžė, kaip svarbu organizuoti tokias diskusijas ir didinti vartotojų informavimą apie pieno ir jo produktų svarbą ir reikšmę. Jai antrino Kauno rajono savivaldybės administracijos Kultūros, Švietimo ir sporto skyriaus vyr. specialistė Žydra Narbutienė bei Panevėžio rajono savivaldybės administracijos švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyr. specialistė Salvinija Motiejauskienė, atsakingos už tinkamą ir pilnavertę darželių ir mokyklų ugdytinių mitybą atstovaujamose savivaldybėse.

Diskusijoje dalyvavę Aleksandro Stulginskio universiteto dėstytojai teigė prieš atvykdami diskusijon apklausę studentus, kokią, jų nuomone, įtaką pieno produktai turi žmogaus organizmui. Anot dėstytojų, apie pusė apklaustų studentų teigia žinantys, kad pieno produktai yra kenksmingi. ASU dėstytojai vienbalsiai tvirtino, kad tokius liūdnus rodiklius galima gerinti tik aktyviai vykdant šviečiamąją, informacinę veiklą, didinti žinomumą vartotojų tarpe, tokiu būdu prisidedant prie sveikesnio jų pasirinkimo.

NUOTRAUKOS

Apklausa

Kaip vertinate vėžio prevencijos, diagnostikos ir gydymo paslaugų prieinamumą Lietuvoje?
Pasirinkimai

Facebook

Briuselis
+32(0)2 28 45384
bronis.rope@europarl.europa.eu
milda.joksaite@europarl.europa.eu
martynas.norbutas@europarl.europa.eu
Vilnius
+370 5 2077821
vilnius@rope.lt
Kaunas
+370 673 81231
ruta@rope.lt
Alytus
+370 671 32034
zita.valiuniene@gmail.com
Marijampolė
+370 671 13018
audriusbfg@gmail.com
Telšiai
+370 610 09137
remdaiva@gmail.com
Tauragė
+370 677 64721
+370 601 230381
taurage@rope2014.lt
Ignalina
+370 687 54250
siaudinis.henrikas@gmail.com
Panevėžys
+370 674 61982
panevezys@rope.lt
Klaipėda
+370 674 51078
klaipeda@rope2014.lt