LVŽS EP narys Bronis Ropė tikisi, kad bus paskirtas Žaliųjų frakcijos šešėliniu pranešėju dėl naujo ES reglamento dėl vaisių ir daržovių, bananų ir pieno tiekimo švietimo įstaigoms programos. Šešėlinis pranešimas – tai galimybė formuoti savo frakcijos nuomonę dėl reglamento ir tiesioginis dalyvavimas naujos ES teisės akto rengime. Pagal maitinimo organizavimo tvarką maisto produktus mokykloms rekomenduojama tiekti užaugintus ar pagamintus Lietuvoje iš ekologinės gamybos ūkių ar išskirtinės kokybės produktų gamintojų. Tačiau neseniai valstybės įstaigų organizuotas mokyklų tikrinimas Klaipėdos regione parodė, kad išskirtinių ekologinių produktų nerado nė vienoje mokykloje. Tik dvejose iš jų daržovės buvo perkamos iš ūkininkų.
Europos Parlamentas ir jo Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas pradėjo svarstyti Europos komisijos inicijuotą reglamentą, kuriuo ketinama apjungti dvi labai svarbias ES programas, skirtas mokyklinio amžiaus vaikams. Šiuo metu ES biudžetas finansuoja dvi priemones – nemokamą pieno tiekimą mokyklose vaikams nuo 6 iki 10 metų bei vaisių ir daržovių tiekimą tai pačiai vaikų grupei. Komisija pasiūlė sujungti programas, leisti valstybėms skirstyti lėšas iš vienos programos į kitą bei nustatyti, kad programose būtų tiekiami tik švieži (neperdirbti) vaisiai ir daržovės bei pienas. Dėl pastarojo siūlymo išsiskyrė valstybių narių nuomonės, nes, pvz., Lietuvoje pagal šią programą vaikams tiekiami ir ekologiški sūreliai, ir jogurtai, o Italijoje – vaisių sriubos ir pan.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos EP narys Bronis Ropė diskusijoje dėl šios programos atkreipė Europos komisijos dėmesį į tai, kad didžiausias programos iššūkis yra geriausių sąlygų sudarymas tam, kad kuo daugiau vietos produktų patektų į mokyklas. Juk Europa šia programa siekia supažindinti vaikus su žemės ūkiu, natūraliais, sveikais, sezoniniais produktais, stiprinti ryšį tarp gamintojo ir jauno žmogaus. Tai padeda spręsti globalias problemas – kovoti su klimato kaita, rūpintis aplinka ir ugdyti atsakingą bei sąmoningą jaunąją kartą. Anot Parlamentaro, būtina tobulinti viešųjų pirkimų procedūras ir įtraukti savivaldos švietimo skyrius į programos planavimo ir koordinavimo procesus. Šiandien mes uždedame mokyklai visą atsakomybę už programos įgyvendinimą, yra mokyklų, kurios iš viso nedalyvauja programoje. Daug prasmingiau būtų įtraukti savivaldą, kuri suinteresuota vietos gamintojų galimybių plėtra, o taip pat ir vaikų sveikata konkrečioje teritorijoje. Posėdžio metu Bronis Ropė taip pat išsakė nuomonę, kad Lietuvai aktualus ES leidimas derinti minėtą programą su kitomis Lietuvoje vykdomomis maisto tiekimo mokykloms programomis, pvz., nemokamu maitinimu. Mes turime siekti, kad mūsų vaikai neįprastų švaistyti maisto, ypač žinant kokie šios problemos mastai ES.
Parama gamintojų organizacijoms
Vaisių ir daržovių vartojimo mažėjimas Europoje didina įvairias rizikas – vaikų mitybos įpročių, sveikatos, nutukimo problemos, tradicinių smulkių augintojų pasitraukimas, nedarbas kaime. 2003–2010 m. laipsniškai, bet nežymiai mažėjo visas ES vaismedžių ir daržovių plotas (-6 %) ir smarkiau sumažėjo vaisius ir daržoves auginančių ūkių (-39,1 %). ES parama tokiems ūkiams vykdoma išskirtinai per gamintojų organizacijas. Mažieji Lietuvos vaisių ir daržovių augintojai nėra apsijungę, todėl negali pasinaudoti nei ES parama, nei kooperacijos teikiama nauda. Tuo tarpu kai kuriose ES valstybėse net 80 proc. gamintojų apsijungę ir kartu rūpinasi gamybos planavimu ir realizavimu, produkcijos kokybės gerinimu, padeda vieni kitiems valdyti krizes ir rūpintis aplinkosauga. Jungimosi rodikliai gerėja Latvijoje ir Lenkijoje. Pasak Europos Parlamento nario Bronio Ropės, tokia padėtis, kai liekame už ES paramos borto, negali būti toleruojama. Anot jo, būtina didinti paramą, kad žmonės norėtų jungtis į organizacijas, pvz., iš antrojo ramsčio investicijos galėtų būti nukreiptos tiesiogiai gamintojų organizacijų poreikiams, perdirbimo organizavimui, nes dabar tiesioginės paramos nėra. Kita vertus, reikia įpareigojančių priemonių egzistuojančioms gamintojų organizacijoms priimti naujus narius, kad nesiformuotų monopolijos, stumiančios mažesniuosius iš rinkos.
