ES, taikydama Rusijai sankcijas, žinojo, kad sulauks reakcijos. Tad Bendrija turėtų solidarizuotis, kad šią reakciją visi pajustų vienodai. Tokią poziciją EP sakė ginantis Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto narys Bronis Ropė.
"Jeigu turi skaudėti, tegul visiems skauda po centą. O dabar vieniems šioje situacijoje net geriau, o kiti turi bankrutuoti. Dėl to ir kalbame, kad situacijai išgelbėti vien kaimiškųjų fondų nepakanka – galbūt reikia transporto, statybų fondus "prikirpti" ir dalį lėšų perkelti į kaimo ir išlyginti situaciją. Kitos sritys, kurios dabar yra pelningos, gali prisidėti prie situacijos stabilizavimo", – įsitikinęs EP prie Žaliųjų frakcijos / Europos laisvojo aljanso prisijungęs B.Ropė.
– Kiek intensyvus dabar yra komiteto darbas? Kokie šiuo metu esminiai darbotvarkės klausimai?
– Per mėnesį būna du posėdžiai, vyksta keturias dienas nuo ryto iki vakaro. Dabar laukia papildomi posėdžiai, nes prisistatys galimi nauji Europos komisarai. Mūsų komitete prisistatys ir į klausimus atsakys Vytenis Povilas Andriukaitis, nes jis bus atsakingas už saugų maistą. Komitetas balsuos dėl jo kandidatūros.
Žemės ūkio komitetas yra vienas didžiausių EP struktūroje ir vienas iš turinčių daugiausia darbo, kadangi žemės ūkio politika yra bendra ES, stipriai reguliuojama ir naudoja daug pinigų. Dėl to turime daug diskusijų ir svarstymų kartu su biudžeto, sveikatos komitetais.
Be to, ir Rusijos embargas palietė praktiškai tik žemės ūkį: vaisių, daržovių, pieno, mėsos sektorius. Europa turėtų solidarizuotis ir padėti šioms sritims. Draudimai buvo taikyti visos Europos mastu, o dėl jo kenčia tik nedidelis žemės ūkio sektorius, ypač Baltijos šalyse, Suomijoje, Lenkijoje. Jau kelis posėdžius iš eilės ieškome išeities iš šios situacijos.
Taip pat, nors Europoje mažai jaučiama, Baltijos šalims ir Lenkijai labai aktuali kiaulių maro problema. Rugsėjo 22–23 d. bus posėdis, esu paprašęs, kad EK pristatytų, kokios pagalbos priemonės jau paruoštos ir kokias dar planuojama paruošti. Maras tik plinta, reikia pagaliau imtis rimtų priemonių, kad ši problema baigtųsi, o ne didėtų.
Lietuvai labai svarbus ir ES išmokų žemės ūkiui dydis. Jeanas Claude‘as Junckeris, dar būdamas kandidatu į EK vadovus, žadėjo, kad 2016 m., kai bus peržiūrimas biudžetas, bus į tai atkreiptas dėmesys. Mes, žinoma, jam tai priminsime, ir patys teiksime savo pasiūlymus. Būtų gerai, kad iki 2020 m. šios išmokos pasiektų ES vidurkį.
– Tai, kad dėl Rusijos ekonominių sankcijų ir kiaulių maro daugiausia dėmesio reikia būtent Baltijos šalims, patinka tikriausiai ne visiems komiteto nariams?
– Yra priemonės, kurios dabar naudojamos visiems: už vaisius, daržoves derliaus nuėmimo metu mokamos šiokios tokios kompensacijos. Pienui, mėsai kol kas pritaikyti intervenciniai pirkimai. Daugumai šalių to užtenka ir papildomų klausimų jos nekelia. Baltijos šalims to neužtenka, nes turėjome per didelį produkcijos realizacijos procentą būtent Rusijos rinkoje. Perdirbėjai dabar labai sumažino kainas – apie 30–40 proc., dėl to subsidijos yra labai reikalingos.
Iš tiesų liberaliosios partijos nemažai tam priešinasi klausdamos, kodėl batų vežėjams nemokamos kompensacijos, jeigu jie vežė batus į Rusiją. Bandome su jais kalbėtis, kad tai nelyginama. Kompensavimas už maisto produktus reikalingas tam, kad jų kaina parduotuvėse liktų įkandama. Ūkininkas gali kilogramą mėsos parduoti ir už tūkstantį litų, tačiau ar tai bus įperkama vartotojams? Diskutuojame, ir tikrai nemaža dalis narių supranta tokio subsidijavimo reikšmę, tarp jų ir tokios didelės šalys, kaip Vokietija ir Prancūzija. Jos įvertina, kad Baltijos šalių situacija yra išskirtinė, ir svarsto, kaip reikėtų padėti, bet kol kas galutinių sprendimų nėra.
– Komiteto pirmininkas Czeslawas Siekierskis sako, kad Rusijos embargas "yra politiškai motyvuotas, todėl konfliktą reikia spręsti derybų ir dialogo būdu. Negalime sau leisti atsakomųjų sankcijų, pavyzdžiui, mažinti energijos importą, – esame pernelyg priklausomi nuo Rusijos išteklių ir neturime jiems alternatyvos". Kokia jūsų pozicija šiuo klausimu?
– Tai, kad Rusija Ukrainoje daro nesąmones, žinome visi. Ir visi norime, kad tai pasibaigtų. Krymo okupacija, kiti Rusijos veiksmai – netoleruotini dalykai. Tačiau kartu suprantame, kad, taikydami Rusijai sankcijas, sulauksime reakcijos. Tad turime solidarizuotis, kad šią reakciją pajustume vienodai. Jeigu turi skaudėti, tegul visiems skauda po centą. O dabar vieniems šioje situacijoje net geriau, o kiti turi bankrutuoti. Dėl to ir kalbame, kad situacijai išgelbėti vien kaimiškų fondų nepakanka – galbūt reikia transporto, statybų fondus "prikirpti" ir dalį lėšų perkelti į kaimo ir išlyginti situaciją. Trumpiau tariant, kitos sritys, kurios dabar yra pelningos, gali prisidėti prie situacijos stabilizavimo.
– Kaip sekasi sutarti su komiteto kolega Valdemaru Tomaševskiu?
– Jis yra pavaduojantis narys, tad komitete jį mačiau tik kartą. Komitete pabuvo apie pusvalandį ir išėjo, matyt, į savo pagrindinį komitetą (Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetą – red. past.). Anksčiau esu su V.Tomaševskiu šnekėjęs, ir jis sakė, kad kadangi komiteto pirmininkas yra lenkas, galbūt galės padaryti šiek tiek įtakos. Dabar Strasbūre kaip tik matysiu V.Tomaševskį, bus proga pašnekėti ir pasakyti, kad jis dėl kiaulių maro, kompensavimo pienininkams, mėsininkams, daržovių augintojams padarytų šiek tiek spaudimo. Tiesa, C.Siekierskis ir pats gana geranoriškai nusiteikęs, palaiko mūsų poziciją, nes Lenkijai šios problemos aktualios.
Rūta Grigolytė
http://kauno.diena.lt
