Su ūkininkais, kurie šiandien yra priversti protestuoti prie Vyriausybės pastato, kad būtų išgirsti, susitiko Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. Ministras, paklaustas apie daugiamečių pievų problemą sakė, kad iš Europos Komisijos išgirdo pažadą pradėti spręsti daugiamečių pievų atkūrimo problemą, patikindamas, kad tikisi rezultato sulaukti jau artimiausiu metu.
„Ministras meluoja, kad norint išspręsti daugiamečių pievų problemą jam tektų pažeisti europinę teisę, nes dar vakar gavau Žemės ūkio komisaro J. Wojciechowskio atsakymą, kuriame pažymima, kad Lietuvos valdžios institucijos, o ne europinės, turi spręsti daugiamečių pievų atkūrimo problemą.
Pasak komisaro, pievų atstatymo klausimas yra vien mūsų nacionalinės valdžios kompetencija, todėl tik mūsų vietos valdžia turi prisiimti atsakomybę, kad pajudintume šį klausimą iš mirties taško.“ – sakė parlamentaras Bronis Ropė.
Europarlamentaras Bronis Ropė kreipėsi į Žemės ūkio komisarą prašydamas sužinoti, ar Europos Komisija neturėtų prisiimti atsakomybės už tai, kad Reglamento 2021/2115 nuostatos dėl daugiamečių žolynų apibrėžimo buvo klaidingai perkeltos į Lietuvos nacionalinius teisės aktus. Negana to, parlamentaras iš Lietuvos teiravosi, ar Europos Komisija ketina imtis vienokių ar kitokių priemonių, kurios leistų išspręsti daugiamečių pievų klausimą, kuris smarkiai sumažina ūkininkų dirbamos žemės plotus.
„Eilinį kartą prisidengiama europinėmis institucijomis, kai reikia sutvarkyti daugiamečių pievų problemą. Europos Komisija juodu ant balto rašo, kad Lietuva nepažeis jokių ES teisės reikalavimų, jei pati nuspręs pasiūlyti savo BŽŪP strateginio plano pakeitimus, atsižvelgiant į poreikius.“ – piktinosi parlamentaras.
J. Wojciechowskio atsakyme rašoma, kad valstybės narės yra atsakingos už savo BŽŪP strateginių planų parengimą ir įgyvendinimą, kaip numato pasidalijamojo valdymo principas, o Komisija numato tik tai, ar valstybė narė įgyvendina savo planą.
„Pasirodo, kad sėjomainos apibrėžimą, dėl kurio ūkininkai neteisingai deklaravo daugiamečių pievų referencinį plotą, turėjo sukurti pati Lietuva, o ne Europos Komisija. “ – teigė europarlamentaras Bronis Ropė.
Taikiai protestuojantys ūkininkai, kurie atvyko į Vilnių su traktoriais, reikalauja, kad valdžia spręstų ir kitus klausimus, kurie šiandien žlugdo šalies žemės ūkį. Ūkininkai reikalauja, kad Vyriausybė ir Žemės ūkio ministerija nesikėsintų į privačią nuosavybę, reikalaujant sukurti privačioje žemėje saugotinas teritorijas ir apsaugos juostas. Žemdirbiai piktinasi, kad per Lietuvą eksportuojami rusiški grūdai, o dalis jų patenka ir į Lietuvos rinką, todėl dempinguoja lietuviškų grūdų kainą.
Viliamasi, kad pieno krizė taip pat bus sprendžiama, nes situacija, kai ūkininkai yra priversti parduoti pieną už žemesnę nei savikaina kainą, nebegali tęstis. Pavyzdžiui, pernai metų spalio mėnesį natūralaus pieno supirkimo kaina buvo 29,6 proc. mažesnė, lyginant su 2022 metų spalio mėnesiu. Smarkiai krentant pieno supirkimo kainoms, pienininkystės sektorius traukiasi – kai kurie ūkininkai pradeda auginti grūdus, o dar kiti priversti bankrutuoti. Remiantis Oficialios statistikos portalo duomenimis, Lietuvoje primelžiama pieno vis mažiau, jei lyginti su 2020 metais, kai viso buvo primelžta 1 491 676 tonos ir 2021 metus – primelžta 1 476 887 tonos.
Ūkininkai prašo, kad valdantieji grąžintų žymėto kuro naudojimo taisykles ir mažintų naftos dujų akcizą.
„Palaikau šalies ūkininkus, kurie šiandien yra priversti kovoti dėl savo ūkių ir viso Lietuvos žemės ūkio sektoriaus ateities, taip pat ir dėl to, kad Lietuvos vartotojai būtų aprūpinti kokybišku maistu. Žinau, kad ūkininkai renkasi ne iš gero gyvenimo ir visas civilizuoto dialogo priemones jau išnaudojo.“ – teigė europarlamentaras Bronis Ropė.
Pridedama:
1. Europarlamentaro Bronio Ropės užklausa Žemės ūkio komisarui J. Wojciechowskiui. Nuoroda.
2. J. Wojciechowskio oficialus atsakymas dėl sėjomainos ir daugiamečių žolynų. Nuoroda.