Paradoksalu, kad ekonomistai viešai skelbia, kad Lietuva negyveno taip gerai kaip dabar, tačiau čia pat nevertina to, kad šalyje didėja skurdo rizikos lygis tarp dirbančiųjų žmonių, ką jau kalbėti apie senjorus, gaunančius mažas pensijas. Ar tikrai žmonėms Lietuvoje gyvenimas yra sotesnis ir visi gali džiaugtis ekonominiais vaisiais? Tikrai ne ir tai įrodo skaičiai, kurie, atvirkščiai – byloja apie blogėjančią ekonominę ir socialinę situaciją šalyje.

Pernai metais net 7,6 proc. dirbančiųjų, kurie buvo 18 metų  ir vyresnio amžiaus, susidūrė su skurdu: skurstančių pensininkų turėjome 43,1 proc., lyginant su 38,8 proc. skurstančiųjų senjorų 2021 metais. Lyg to būtų maža, vis daugiau žmonių, kurie gyvena nepasiturinčiai, naudojasi parama maisto produktais. Jei pernai tokių žmonių šalyje fiksuota apie 183 tūkst., tai šiemet šis skaičius padidėjo ir siekė 205 tūkst. Bendrasis vidaus produktas (BVP) šalyje traukiasi ir šių metų antrąjį ketvirtį sudarė 6227 eurus. Vargu, ar pažvelgę į šiuos skaičius galime daryti išvadą, kad žmonių ekonominės sąlygos smarkiai pagerėjusios?  

Infliacijos lygis šalyje mažėjo ir šiandien siekia 3,7 proc., tačiau maisto produktai žmonėms neatpigo. Darbo užmokesčio dydis, nors ir padidėjo keliolika eurų, ištirpsta akimirksniu, kai reikia mokėti už brangesnį maistą, komunalines paslaugas, o jaunoms šeimoms dar ir už būsto paskolas, kurios yra vienos didžiausių Europos Sąjungoje.

„Eurostat“ duomenimis, maisto ir gėrimų kainų lygis Lietuvoje pernai pakilo iki 99 proc. ES vidurkio ir šiuo metu viršija ES vidurkį. Savaime suprantama, kad žmonės yra nepatenkinti, jog už maistą mokame jau kaip turtingieji vokiečiai ar prancūzai, tačiau atlyginimų ar pensijų tokių vis dar negauname.

Galėtume išspręsti išaugusių maisto produktų problemą, jei laikinai įvestume pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą. Tai, kad PVM sumažinimas maistui leistų sušvelninti maisto produktų kainų šuolį, pastebėjo ir Europos Komisija. Dar pernai metais Europos Sąjunga leido atnaujinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) direktyvą, išplečiant prekių ir paslaugų sąrašą, kurioms būtų galima taikyti lengvatinį tarifą. Taigi, jei mūsų valdantieji norėtų atpiginti maistą, galėtų tą padaryti pritaikant PVM lengvatą ir neapkraunant dar vienu nauju nekilnojamojo turto mokesčiu, kurį mokėtų net ir senjorai ar gerokai skurdžiau besiverčiantys regionų gyventojai.

Visą straipsnį skaitykite mano internetinėje svetainėje čia.