Viešai kalbama, kad maisto kainų šuolio negalime nurašyti vien Ukrainos karui, energetikos išteklių pabrangimui, bet ir verslininkams, kurie reaguodami į nepalankią ekonominę situaciją, apsidrausdami pakėlė maisto kainas.

Pasak „Eurostat“, maisto kainų brangimas Lietuvoje – vienas didžiausių, nes maisto kainos praėjusių metų rudenį, lyginant su 2021 metų lapkričiu, augo net 34,7 proc. Tiesa, pagal maisto kainų augimą, nepralenkėme tik Vengrijos, kurioje maistas brango 49,2 proc.

Lietuviai – išleidžia beveik daugiausia pinigų maistui visoje Europos Sąjungoje. Maistui skiriame 20,3 proc. nuo savo pajamų, todėl maisto pabrangimas gali itin skaudžiai atsiliepti daliai namų ūkių. Pavyzdžiui, Liuksemburge gyventojai maistui skiria tik 8,5 proc., airiai – 8,7 proc. nuo pajamų. Elektros kainos pokytis Lietuvoje, lyginant užpernai ir pernai metus, buvo vienas didžiausių Europos Sąjungoje ir sudarė net 256 proc.

Ekspertai pastebi, kad mažmeninės prekybos parduotuvės, prekiaujančios maistu, užpernai prekes pardavė vidutiniškai taikydamos 32 proc. antkainį. Spėjama, kad maisto prekybos srityje grynojo pelno norma, kuri įprastai siekia apie 5 proc., už praeitus metus turėtų būti daug didesnė.

Sudėtinga paaiškinti, kad Lietuvos rinkoje parduotų maisto produktų gamintojų kainos per metus padidėjo 35,8 proc., o užsienio rinkoje parduotų maisto produktų – 10,4 proc. Ar parduodant maistą Lietuvos rinkoje, galėjo staigiai išaugti maisto produktų gamybos sąnaudos?

Neabejotinai maisto produktai Lietuvoje brango gerokai daugiau nei kitose bendrijos šalyse, nes maisto gamybos ir pardavimo grandinėje dalyvaujantys tarpininkai permetė padidėjusios kaštus ant pirkėjų pečių.

Ar su itin aukštomis maisto kainomis kovosime tik skaidrindami rinką ir skelbdami viešai informaciją apie produktų kainas? Kodėl Vyriausybė nesvarsto kitų alternatyvų – mokestinės bazės koregavimo ir lengvatų įvedimo? Žmonės pavargo, jie nori sprendimų čia ir dabar.