Elektros rinkos liberalizacijos įgyvendinimas Lietuvoje – įgyvendintas chaotiškai. Tai, kad liberalizavimas nesukūrė pakankamos konkurencijos pripažįsta ir Prezidento vyriausiasis patarėjas.

Iš tiesų, elektros energijos rinkoje liko didieji žaidėjai, tokie kaip „Ignitis“, kuris dėl monopolinės padėties gali siūlyti didžiausias kainas savo klientams. Pasak Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos, „Ignitis“ viso turi net 78,2 proc. buitinių vartotojų ir juridinių asmenų visoje Lietuvoje, o tai yra net 537,177 vartotojai, kurie pasirinko šį tiekėją po II-ojo liberalizacijos etapo. Palyginimui, „Elektrum Lietuva“ turi 76,619 klientų ir yra antras tiekėjas pagal vartotojų skaičių po „Ignitis“, užimdamas 10,6 proc. elektros tiekimo rinkos šalyje. „Enefit“ turi tik 10,5 proc. rinkos ir vos 74,028 klientus. Šie skaičiai įrodo, kad elektros tiekimas yra sutelktas vienose rankose, o tai sukelia rizika elektroms kainoms ar naujų produktų pasiūlymui rinkoje, kurie būtų patrauklesni vartotojams.

Norėtųsi, kad tokios situacijos, kai vienašališkai keičiami sutarties planai vartotojams su nefiksuota tiekimo paslaugos kaina, nepasikartotų naudojantis savo kaip monopolininko padėtimi. Didžiausias elektros tiekėjas šalyje buvo informavęs net 40 tūkst. klientų apie tai, kad ketina atsisakyti nefiksuoto termino planų, siekdamas suvaldyti augančias kainas.

Šiandien valstybė kompensuoja iki 28,50 ct/kWh su PVM už suvartotą elektros energiją. Vis dėlto, jau dabar pasigirsta nuogąstavimų, kad elektros kompensavimas negalios amžinai, nes šalies biudžetas už elektros ir dujų kompensacijas praranda maždaug 815 mln. eurų. Jei subsidijos skyrimas gyventojams nustos galioti, gyventojams teks patiems sekti tiekėjų kainas ir jas analizuoti, kad gauti tokias paslaugas už prieinamą kainą. Tokiu atveju, konkurencijos faktorius tarp elektros tiekėjų bus gyvybiškai svarbus, nes tik konkurencinė aplinka sudarys sąlygas klientams išsikovoti mažesnes kainas už elektrą.

Daugiau apie elektros rinkos liberalizaciją.