Vilnius niekaip nesusitvarko su sovietinių daugiabučių renovacijos iššūkiais, kai mažuosiuose šalies miestuose renovuotų namų – dvigubai ir keturgubai daugiau. Pavyzdžiui, visoje Lietuvoje renovuotų daugiabučių yra vos 12 proc., tuo tarpu Ignalinos mieste net 100 proc. namų yra renovuoti, Birštono savivaldybėje atnaujinta 60 proc. daugiabučių.

Sostinės apsileidimas įgyvendinant renovaciją tiesiog stebina! Vilnius smarkiai atsilieka nuo regionų pagal daugiabučių renovacijos skaičių. Vilniaus miesto savivaldybėje viso renovuota tik 8,7 proc. daugiabučių. Atsižvelgiant į statistinius duomenis, daugiausiai daugiabučių renovuota 2019 metais – atnaujinti net 137 daugiabučiai. Užpernai per metus buvo atnaujinti tik 33 namai, pernai tokių namų – buvo 25. Mažėjantis renovuojamų daugiabučių skaičius išduoda, kad renovacijos procesas Lietuvoje stokoja efektyvumo ir yra probleminis.

Lietuvoje apie du trečdalius daugiabučių iš 36 tūkst. buvo pastatyti sovietmečiu. Tokiems daugiabučiams suteikiama 50 ar vos 25 metų garantinis terminas. Namai statyti sovietmečių neatitinka ir energetinio tvarumo reikalavimų. Skaičiuojama, kad renovavus daugiabučius galima pasiekti net 62,2 proc. energijos sąnaudų sumažėjimo, o tai leidžia mokėti gerokai mažiau už šildymą.

Renovavus senus daugiabučius būtų galima išvengti itin didelių sąskaitų už šildymą. Aplinkos ministerija pareiškė, kad nuo šiol paramą renovacijai skirs tik tiems pastatams, kurių energinio naudingumo klasė po renovavimo bus B ar aukštesnė. Ateityje renovacijai skirtą finansinę paramą ministerija ketina dar labiau sumažinti, nors renovacijos kaina, kad pasiekti B energijos klasę, pakils 25-30 proc. Kas ryšis renovuoti daugiabučius, kai valstybė ateityje ketina mažinti paramą renovacijai, kurie siekia modernizuoti senus, energetiškai neefektyvius daugiabučius?

Dauguma daugiabučių Lietuvoje buvo pastatyti iki 1993 metų, todėl juos atnaujinus ne vien galime turėti gerokai mažesnes kainas už šildymą, bet ir sukurti patogesnę aplinką su jaukesniais bei saugesniais kiemais. Savivaldybėms vykdant kompleksines kvartalų renovacijos programas, yra sutvarkomi ne tik pastatai, bet ir jų aplinka – kiemai, gatvės, viešųjų erdvių apšvietimas ir poilsio zonos. Skaičiuojama, kad Lietuvoje atnaujintų daugiabučių sutaupytos šiluminės energijos kiekis kasmet sudaro apie 700 GWh – t. y. į atmosferą kasmet išmetama 160 tūkst. tonų mažiau CO2.

Valstybė privalo remti daugiabučių pastatų renovaciją tam, kad žmonės galėtų gyventi švaresnėje aplinkoje, tausodami energetinius išteklius ir gamtą. Didelė dalis seniau statytų namų savininkų yra pensinio amžiaus, todėl jiems gerokai sudėtingiau rasti papildomų lėšų būsto atnaujinimui. Negana to, seni daugiabučiai stovi miesto vietose, kurios nėra nutolusios toli nuo miesto centro, todėl lengvai pasiekiamos viešuoju transportu ar netgi pėsčiomis. Maža to, šalimais ar tarp šių sovietinių daugiabučių dažniausiai yra įkurti darželiai ir mokyklos. Turime siekti išlaikyti kompensacijas daugiabučiams modernizuoti, ypač dabar, kai susiduriame su energetinių išteklių krize, jei norime, kad renovacijos procesas nenugrimztų į pražūtį.