Buvau vienas iš Ilgalaikės ES kaimo vietovių vizijos iki 2040 metų gairių ruošėjų ir pranešėjų po to, kai Europos Komisija pateikė šį dokumentą svarstyti Europos Parlamente. Lietuva kaip ir kitos bendrijos valstybės turi turėti stiprų kaimą ir regionus, kurie būtini šalies ekonomikos augimui ir gerovei. Europos Sąjungos kaimo vietovėse gyvena net 137 mln. žmonių, į kurių lūkesčius turime atsižvelgti tam, kad jie galėtų ir toliau kurti, dirbti ir auginti vaikus regioninėse vietovėse.
Europos Parlamente priimtas Ilgalaikės ES kaimo vietovių vizijos iki 2040 metų dokumentas – labai svarbus Lietuvai, nes padės prisidėti prie gyvenimo kokybės gerinimo kaimo vietovėse. Maža to, kaimo vietovių vizijos dokumente numatoma toliau teikti finansinę paramą, siekiant paskatinti ekonomikos augimo tempus šalies regionuose tam, kad čia būtų galima didinti užimtumą, sukuriant galimybes gyventi bei dirbti ne vien Vilniuje ar kituose didžiuosiuose šalies miestuose, bet ir likusiose šalies teritorijose.
Pristatydama klestinčio kaimo vietovių iki 2040 metų viziją, Europos Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen akcentavo svarbų kaimo vaidmenį maisto gamyboje, gamtos išteklių valdyme, gamtos kraštovaizdžio puoselėjime ir poilsio bei turizmo veiklų organizavime.
Šiandien kaimas nyksta tiesiog akyse – gyventojų skaičius kaimo vietovėse ženkliai mažėja kasmet, o likę gyventojai sparčiai senėja. Remiantis Oficialios statistikos portalo duomenimis, vien Vidurio ir vakarų Lietuvos regione esančiuose kaimo vietovėse gyvenančiųjų skaičius šiemet sumažėjo net 28890 žmonėmis lyginant su 2018 metais. Demografiniai rodikliai, gyvenančių šalies kaimuose, vargiai gali įkvėpti optimizmo. Jei sostinės regione šiemet vaikų iki 14-ikos metų gyveno 16,5 proc., Utenos apskrityje tokių buvo – 11,3 proc.
Tam, kad sumažinti regioninį atotrūkį, dokumente skatinama pritraukti inovatyvias įmones kurtis kaimuose. Pastebima, kad tokios įmonės galėtų ne tik sukurti naujas darbo vietas, bet ir paskatinti regionuose gyvenančius žmones įgyti profesinę kvalifikaciją. Ne ką mažiau dėmesio skiriama infrastruktūros gerinimui ir sąlygų sudarymui žmonėms gauti medicinos ir švietimo paslaugas.
Žemės ūkio stiprinimas ir modernizacija leistų prisidėti prie Lietuvos kaimo ir regioninių vietovių ekonominio išsivystymo ir leisti pasivyti sostinę. Gyvenimas daugelyje kaimo vietovių, ypač atokesnėse ir periferinėse teritorijose, tebėra glaudžiai susijęs su žemės ūkiu – daugiau nei 40 proc. žemės kaimo vietovėse naudojama ūkininkavimui. Atsižvelgus į tai, diskutuojant dėl kaimo vietovių vizijos dokumento, akcentavau tiesioginių išmokų šalies ūkininkams klausimą. Išmokos leistų Lietuvos ūkininkams plėtoti žemės ūkio veiklą ir aprūpinti šalies žmones įperkamais maisto produktais.
Buvau vienas iš Ilgalaikės ES kaimo vietovių vizijos iki 2040 metų gairių ruošėjų
2023-02-14