Bronis Ropė. Ar liksime prie tų pačių dujų, tik už didesnę kainą?
2022-03-15

ES institucijas raginu ir remiu visišką ES rusiškų dujų importo atsisakymą nedelsiant. Girdžiu daug nerimo iš gyventojų dėl kylančių energijos kainų. Puikiai suprantu, kad kainų kilimas stipriai veikia gyvenimo kokybę, ypač tų žmonių, kurie gauna mažesnes pajamas. Pirmiausia noriu pabrėžti, kad energijos kainos kyla ne dėl Žaliojo kurso, ne dėl ES sankcijų, taikomų Rusijai, o dėl to, kad kainas jau nuo praėjusios vasaros kelia pati Rusija, riboja jų tiekimą ir taip išbalansuoja energijos rinką.

Rusija bando sukelti abejones dėl Europos Žaliojo kurso priemonių, nes perėjimas prie atsinaujinančių energijos išteklių jiems „užsuktų“ kasdienių milijardinių pajamų tekėjimą iš europiečių kišenių. Tuo pačiu Rusija grasina, kad nutrauks dujų tiekimą. Kiek galime leistis bauginami ir manipuliuojami?

Rusija paleido gandą, kad nuo vienos priklausomybės pereisime prie kitos, kad vis vien esame pasmerkti importuoti dujas iš kitų trečiųjų šalių tiekėjų, tik dar brangiau. Tačiau tai – netiesa. Didžiausias ES investicijas numatoma nukreipti į vietinių, atsinaujinančių energijos šaltinių plėtrą ir energetinio efektyvumo didinimą (t. y., – taupų energijos vartojimą pasitelkiant pastatų renovaciją, efektyvių technologijų diegimą ir pan.), o tai reiškia ES energetinę nepriklausomybę ir saugumą, energijos kainų stabilumą, klimato kontrolę, darbo vietų kūrimą ir pajamas ES viduje.

Šiandien 90 proc. ES suvartojamų dujų importuojama, o importas iš Rusijos sudaro daugiau nei 40 proc. visų ES suvartojamų dujų. Be to, importas iš Rusijos sudaro 27 proc. importuojamos naftos ir 46 proc. importuojamos anglies. Milijardai kasdien iš ES nuteka į karą Europoje sukėlusią valstybę. Tuos pinigus galėtume palikti ES vidaus rinkoje, investuoti į nuosavus energetikos projektus.

Noriu patikinti, kad ES sprendimų priėmėjai tikrai ieško pačių efektyviausių, racionaliausių sprendimų, kad sušvelnintų energijos kainų augimo poveikį, stabilizuotų kainas, o ilgalaikėje perspektyvoje užtikrintų ne tik prieinamesnes energijos kainas, bet ir energetinę nepriklausomybę bei klimato kaitos kontrolę. Europos Komisijos parengtame komunikate apie bendrus Europos veiksmus įperkamesnei energijai bei saugesnei ir tvaresnei energetikai užtikrinti dėstomi nauji veiksmai, kuriais siekiama didinti žaliosios energijos gamybą, įvairinti tiekimą ir mažinti paklausą.

Numatomi veiksmai, siekiant sušvelninti didelių kainų poveikį namų ūkiams, ūkininkams (tai labai svarbu išgirsti mūsų Vyriausybei, kuri iki šiol demonstravo abejingą požiūrį į žemės ūkio sektorių), bei įmonėms ir pramonei. Kad nesibaimintume žiemą sušalti, nauja Europos dujų laikymo saugyklose politika pagerins pasirengimą kitam ir vėlesniems žiemos sezonams. Bus spartinamas perėjimas prie atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir didinamas energijos vartojimo efektyvumas.

Principas „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ yra aktualus kaip niekada ir turėtų būti taikomas visuose sektoriuose ir visoms politikos kryptims. Atsižvelgiant į aplinkybes,  turime išsikelti aukštesnius arba ankstesnius atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir energijos vartojimo efektyvumo tikslus.

Paspartinta žalioji transformacija padės mažinti priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro, apsisaugoti nuo kainų šuolių ir, žinoma, sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį. Augančios iškastinio kuro kainos ypač skaudžiai paliečia pažeidžiamus namų ūkių vartotojus, kurie didelę savo visų pajamų dalį išleidžia sąskaitoms už energiją. Įmonės, energijai imli pramonė, taip pat žemės ūkio maisto produktų sektorius patiria didesnes gamybos sąnaudas.

Norint patikimai aprūpinti įmones, žemės ūkį ir namų ūkius įperkama ir švaria energija reikia, visų pirma, nedelsiant riboti kainų augimą ir kaupti dujų atsargas kitai žiemai. Siekdama spręsti dabartinę ekstremaliąją situaciją, Europos Komisija nagrinėja visas įmanomas galimybes apriboti dujų kainų poveikį elektros energijos kainoms. Vykdomos konsultacijos su visais susijusiais dalyviais ir ateinančiomis savaitėmis galime tikėtis pasiūlymų.

Kainų reguliavimo mechanizmai gali padėti apsaugoti vartotojus ir mūsų ekonomiką. Elektros energijos rinkos teisinė sistema dabartinėmis išskirtinėmis aplinkybėmis leidžia valstybėms narėms nustatyti mažmenines kainas namų ūkiams ir labai mažoms įmonėms. Kartu būtina skatinti energijos vartojimo efektyvumą bei taupymą ir taip mažinti sąskaitas už energiją.

Žemės ūkio sektoriuje leidžiama teikti pagalbą investicijoms į tvarią energetiką. Vykstant šių taisyklių peržiūrai, vyksta viešos konsultacijos, didinamos galimybės teikti paramą ūkininkams.

Valstybių narių Bendrosios žemės ūkio politikos strateginiuose planuose turėtų būti skiriamas finansavimas biometanui, gaminamam iš tvarių biomasės šaltinių, įskaitant, visų pirma, žemės ūkio atliekas ir liekanas.

Dujų mums pakanka iki šios žiemos pabaigos net ir tuo atveju, jei visiškai nutrūktų tiekimas iš Rusijos. Norint gerai pasirengti kitai žiemai, būtina jau dabar visoje ES pradėti pildyti dujų saugyklas. ES sieks, kad iki kiekvienų metų spalio 1 d. visos ES teritorijoje esančios saugyklos būtų užpildytos bent 90 proc. jų talpos.

Europos Komisija gali koordinuoti bei vykdyti bendrus viešuosius pirkimus, rinkdama užsakymus ir derindama tiekimą. Bendra Europos platforma, skirta dujų tiekimo sutartims sudaryti, padėtų užtikrinti įvairinimą ir pažangų rizikos valdymą, taigi užtikrintų tiekimo saugumą palankiomis sąlygomis visiems pirkėjams visoje ES. Artimuoju laikotarpiu galima įvairinti dujų importo šaltinius, didinant tiekimą iš Kataro, JAV, Egipto, Vakarų Afrikos, Azerbaidžano, Alžyro, Norvegijos ir taip laikinai kompensuoti dalį Rusijos dujų importo, kol pilnai pereisime prie atsinaujinančios energetikos.

ES yra pasirengusi remti Ukrainą, Moldovą ir Gruziją, kad, prireikus, būtų užtikrintas patikimas ir tvarus energijos tiekimas. Šiuo metu dedamos pastangos ekstremalioje situacijoje užtikrinti Ukrainos ir Moldovos elektros tinklų sinchronizavimą su žemyninės Europos elektros tinklais.

Užbaigus įgyvendinti Portugalijos, Ispanijos ir Prancūzijos jungiamosios linijos projektą bei Bulgarijos ir Graikijos jungties projektą, bus pagerintos Europos dujų, elektros tinklų ir kitos infrastruktūros jungtys ir visiškai sinchronizuoti ES elektros energijos tinklai, kaip antai Baltijos valstybių ir kontinentinės Europos tinklai.

Ketinama kelis kartus didinti  ES išsikeltus saulės ir vėjo energijos pajėgumų didinimo tikslus. Saulės energijos strategijoje bus pasiūlyta Europos ant stogo montuojamų saulės energijos įrenginių iniciatyva, kad visuomenė galėtų visapusiškai pasinaudoti ant stogo montuojamų įrenginių tiekiamos saulės energijos nauda.

Padvigubinus planuojamą metinį šilumos siurblių diegimo tempą, ES per kitus penkerius metus būtų įrengta 10 mln. šilumos siurblių. Dėl spartesnio šilumos siurblių diegimo rinkoje reikės sparčiai plėsti visą tiekimo grandinę ir kartu imtis priemonių pastatų renovacijai ir centralizuoto šilumos tiekimo sistemų modernizavimui skatinti.

Norint sparčiau įgyvendinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektus, planuojama supaprastinti leidimų išdavimą. Europos Komisija ragina valstybes nares užtikrinti, kad energijos gamybos iš atsinaujinančiųjų išteklių įrenginių planavimas, statyba ir eksploatavimas, jų prijungimas prie tinklo ir pats susijęs tinklas būtų laikomi viršesniu viešuoju interesu ir atitinkantys visuomenės saugos interesą ir jiems būtų taikoma palankiausia įmanoma procedūra iš visų esamų planavimo ir leidimų išdavimo procedūrų. Gegužės mėn. planuojama paskelbti rekomendaciją dėl greito atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektų leidimų išdavimo.

Viena po kitos krizės mus spaudžia daryti pasirinkimus, kuriuos galėjome padaryti jau seniai. Tačiau, kaip sakoma, geriau vėliau, negu dar vėliau. Išeikime iš šios krizės nepriklausomi, saugūs ir savarankiškai apsirūpinantys energija, užsitikrinkime vietinių energijos šaltinių eksploatavimą, kuo greičiau pasiekime optimalų energijos efektyvumą ir įperkamumą. Taip padėdami sau, padėsime ir Ukrainai greičiau ir lengviau apsiginti Putino sukeltame kare.

Apklausa

Kaip vertinate vėžio prevencijos, diagnostikos ir gydymo paslaugų prieinamumą Lietuvoje?
Pasirinkimai

Facebook

Briuselis
+32(0)2 28 45384
bronis.rope@europarl.europa.eu
milda.joksaite@europarl.europa.eu
martynas.norbutas@europarl.europa.eu
Vilnius
+370 5 2077821
vilnius@rope.lt
Kaunas
+370 673 81231
ruta@rope.lt
Alytus
+370 671 32034
zita.valiuniene@gmail.com
Marijampolė
+370 671 13018
audriusbfg@gmail.com
Telšiai
+370 610 09137
remdaiva@gmail.com
Tauragė
+370 677 64721
+370 601 230381
taurage@rope2014.lt
Ignalina
+370 687 54250
siaudinis.henrikas@gmail.com
Panevėžys
+370 674 61982
panevezys@rope.lt
Klaipėda
+370 674 51078
j.klaudija@gmail.com