Bronis Ropė: „Europa nori sukurti savotišką prekės ženklą“
2020-12-15

Apie Žaliąjį kursą, apie būtinybę keisti ES ekonomiką bei apie pokyčių pasekmes Europai ir Lietuvai Europos Parlamento narį Bronį Ropę kalbina Aidas Puklevičius.

Kurį žaliojo kurso aspektą norėtumėte išskirti, kaip jums asmeniškai artimiausią ir aktualiausią?

Žaliasis kursas aprėpia daugelį mūsų gyvenimo sričių, todėl išskirti vieną aspektą būtų sudėtinga. Svarbu tai, kad žaliasis kursas yra strateginis dokumentas, kuris nurodo pagrindines Europos vystymosi kryptis ir iššūkius. Reikia pripažinti, kad jis gimė dėl keleto priežasčių. Pirmiausia, Europa pradeda atsilikti skaitmenizacijos srityje ir dėl to praranda rinkas. Tampame vis mažiau konkurencingi, o žymiai sparčiau besivystančios šalys pradeda siūlyti pažangesnius produktus ir paslaugas. Antra priežastis – besikeičiantis klimatas, nykstanti biologinė įvairovė. Tai jau daro milžinišką poveikį mūsų kasdieniam gyvenimui – patiriami milžiniški nuostoliai, didelę žalą patiria žemės ūkis ir su juo susijusios ūkio šakos, su tuo labai susiję ir galimi produkcijos kainų svyravimai bei galimybė atliepti vartotojų poreikiams. Prarandamos gyvūnų ir augalų rūšys, pagaliau – tai veikia ir mūsų sveikatą. Nesiėmus apgalvotų, išmintingų pokyčių jau šiandien, mes rizikuojame, kad netrukus nebegalėsime suvaldyti ir prisitaikyti prie procesų, kurie šiuo metu turi milžinišką neigiamą poveikį. Trečia – norint užtikrinti gerovę ateities kartoms, yra būtinas proveržis. Kurdama tvarius, naujausiomis technologijomis pagrįstus ir palankius klimatui ir aplinkai produktus bei paslaugas, Europa nori išsiskirti bei sukurti savotišką prekės ženklą. Taip kiekvienas gyventojas, kur jis begyventų, rinkdamasis Europos produktą, žinos, kad jis saugus, patikimas ir pagamintas atsakingai. Ir priešingai, norint Europai pasiūlyti savo gaminius, kitos šalys žinos, kad turi atitikti Europos Sąjungos taikomus standartus.

Kas lėmė tokį jūsų pasirinkimą?

Mano nuomone, yra svarbi pati transformacijos idėja. Europa nori tapti tvarių transformacijų lydere ir taip užtikrinti, kad gerovė būtų sukurta ir ateities kartoms. Mes ilgus amžius gerovę kūrėme dažnai nepaisydami mūsų daromo poveikio aplinkai. Dabar atėjo laikas keistis. Pasiekėme tokį lygį, kuris leidžia kurti aukštos pridėtinės vertės produktus ir pasitelkiant inovacijas – išspręsti nemažą dalį iki šiol mus kamavusių problemų. Manau, Europa turi didžiulį potencialą kurti tvarią ateitį ir tai turime parodyti savo darbais.

Ką daro Europos Parlamentas, Jūsų frakcija, Jūs asmeniškai šia linkme?

Žaliųjų/ELA frakcija labai laukė Žaliojo kurso. Reikia pripažinti, kad beveik prieš 30 metų būtent žalieji Europoje pradėjo kalbėti apie būtinybę pertvarkyti mūsų ekonomiką. Gaila tik to, kad prireikė tokio ilgo laikotarpio pokyčiams pradėti. Šiuo metu siekiame, kad Žaliasis kursas įgautų pagrindą. Juk tai – tik strategija, o norint realių pokyčių reikia teisės aktų, reikia nukreipti ir perskirstyti lėšas, kad pokyčiai būtų tinkamai finansuojami. O tai nėra lengva. Tenka tik apgailestauti, kad konservatyviosios jėgos Europos Parlamente neretai bando stabdyti persitvarkymą. Sutinku, kad dar daug klausimų nėra atsakyta, bet būtina kuo efektyviau ieškoti atsakymų ir judėti toliau. Konkretus pavyzdys – Atsigavimo fondo pinigai, skirti žemės ūkiui. Su šiuo klausimu jau dirbu daugiau nei pusmetį. Jie bus skirti tiek skaitmeninimui, naujų technologijų diegimui, tiek klimato ir aplinkos priemonėms. Ir jie reikalingi jau dabar, o ne po keleto metų. Būtent tokia savalaikė paskata turėtų užtikrinti ūkių tvarumą ir atsparumą. Žemės ūkis neatsiejamas nuo dirvožemio, vandenų būklės, klimatinių sąlygų, tad ūkininkai ne mažiau už kiekvieną pilietį suinteresuoti ūkininkauti tvariau. Labai svarbu nepamiršti fakto, kad dalis Europos žemdirbių vis dar konkuruoja bendroje ES rinkoje nevienodomis sąlygomis, gaudami mažesnes tiesiogines išmokas, kurių nemaža dalis jau dabar tenka aplinkai ir klimatui palankioms priemonėms. Šis nesubalansuotas tiesioginių išmokų paskirstymas jau dabar skatina ūkių nykimą šalyse, kurios yra ES pakraščiuose – ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos, Estijos, Portugalijos, Rumunijos, Kroatijos, Slovakijos, Bulgarijos, Lenkijos, Suomijos, Ispanijos, Švedijos, Čekijos, Vengrijos. Tad kartu su Žaliųjų/ELA frakcijos kolegomis dedame dideles pastangas, kad žengiant žaliojo kurso kryptimi šių šalių ūkininkų darbas bei kuriamos viešosios gėrybės, taip pat ir aplinkai bei klimatui naudinga veikla, sulauktų sąžiningos, nepavėluotos ES paramos, kad Europos vartotojams dėl pokyčių netektų susidurti su neadekvačiai išaugusiomis kainomis ar kurių nors produktų deficitu.  Žaliųjų/ELA frakcija vienintelė šimtu procentų palaiko siekį, kad ūkininkų tiesioginės išmokos būtų suvienodintos, deja, nesant vieningo pritarimo kitose frakcijose, to įgyvendinti kol kas nepavyko.  
 
Kaip pasikeis padėtis Europoje, Lietuvoje, regione po kurso įgyvendinimo? Kokią praktinę naudą pajus statistinis žmogus?

Pokyčių turėtų būti daug. Tačiau viskas priklauso nuo to, kaip jiems pritars europiečiai ir kiek tiems pokyčiams bus skiriama lėšų. Jau 2030 metais turėtume pasiekti gerokai žalesnę energijos gamybą. O tai padės sukurti daugiau darbo vietų regionuose. Turėtume sulaukti spartesnės renovacijos, taigi kiekvienas galės ir mėgautis komfortu, ir sutaupyti. Juk pigiausia – sutaupyta energija. Negamini – vadinasi ir nemoki. Dėl įvairių apribojimų ir naujų technologijų turėtų gerokai sumažėti tarša. Todėl kvėpuosime švaresniu oru, matysime mažiau užterštas upes ir, tikiuosi, švaresnę Baltijos jūrą. Galėsime greičiau ir patogiau judėti traukiniais, elektriniu viešuoju transportu. Pastarasis pokytis sumažins triukšmą miestuose. Labai svarbu, kad vartotojai bus geriau informuoti apie produktus, kuriuos jie perka, taip pat ir jų daromą poveikį sveikatai bei aplinkai. Taip žmogus, rinkdamasis tam tikrą produkciją, įgaus daugiau galios daryti įtaką gamybos procesams, sau pačiam argumentuotu pasirinkimu reguliuoti rinką. Ūkininkai turės galimybę mechanizuoti dalį savo atliekamo darbo, gerokai pagausės ekologinių ūkių ir jų siūlomos produkcijos. Bet tai tik kelios sritys, kurias norėjau paminėti.
 
Kokių žingsnių reikės imtis įgyvendinus šį žaliojo kurso etapą?

Kol kas mes esame pradinėje stadijoje ir judame į priekį. Akivaizdu, kad pasiektą pažangą reikės įvertinti pusiaukelėje ir įsitikinti, kurios priemonės padeda pasiekti tikslus, o kurios nėra tokios efektyvios. Akivaizdu, kad ir toliau bus judama naujų technologijų kūrimo ir diegimo skatinimo srityje. Net jei pavyks pristabdyti, tačiau niekur nedings ir klimato kaita – todėl reikės daugiau dėmesio skirti adaptacijai. Net jei 2050 metais tapsime neutraliais CO2 išmetimų srityje, klimatas ir toliau keisis. Todėl reikės ne tik tęsti darbus, bet ir padėti žmonėms, ūkio šakoms prisitaikyti bei sumažinti galimus praradimus.  

Ačiū už pokalbį.

Facebook

Briuselis
+32(0)2 28 45384
bronis.rope@europarl.europa.eu
milda.joksaite@europarl.europa.eu
martynas.norbutas@europarl.europa.eu
Vilnius
+370 5 2077821
vilnius@rope.lt
Kaunas
+370 673 81231
ruta@rope.lt
Alytus
+370 671 32034
zita.valiuniene@gmail.com
Marijampolė
+370 671 13018
audriusbfg@gmail.com
Telšiai
+370 610 09137
remdaiva@gmail.com
Tauragė
+370 677 64721
+370 601 230381
taurage@rope2014.lt
Ignalina
+370 687 54250
siaudinis.henrikas@gmail.com
Panevėžys
+370 674 61982
panevezys@rope.lt
Klaipėda
+370 674 51078
klaipeda@rope2014.lt