Oro taršos tema vis dar nėra politikų ar žiniasklaidos akiratyje, ir tai galima lengvai paaiškinti. Visos Lietuvos mastu, lyginant su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis, veikia mažai stambių pramonės įmonių, oro kokybė vertinama kaip gera. Tačiau padėtis didesniuose Lietuvos miestuose kelia nerimą. Gegužės 26 d. Europos Parlamento narys Bronis Ropė Klaipėdos Universitete inicijavo diskusiją „Dūstantys miestai: kaip atgaivinti pajūrio ir visos Lietuvos orą?“. Klaipėda renginio vietai pasirinkta simboliškai: pasak Europos aplinkos agentūros, tai – labai užterštas uostamiestis, lyginant su kitais uostamiesčiais Europos Sąjungoje.

Diskusijoje dalyvavo ir savo pranešimus pristatė Seimo nariai Virginija Vingrienė, Dainius Kepenis, prof. Algimantas Kirkutis, Aplinkos viceministras Mindaugas Gudas, doc. dr. Eglė Marčiulaitienė, Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Asta Šlepetienė, Strateginės savivaldos instituto direktorius Stasys Paulauskas.

Renginio metu buvo bandoma identifikuoti iššūkius, aptarti problemos sprendimų galimybes bei numatyti sprendimų strategijas. Pasak strateginės savivaldos instituto direktoriaus Stasio Paulausko, taršai Klaipėdoje panaikinti egzistuoja aiškūs sprendimai: reikia atsisakyti specializuotų terminalų, o krovinius dėti tik į konteinerius; uostas - ne vieta perpilimams ir perkovimams. Taip pat jis teigė: „deginimo technologijos išeina ir laikomos atgyvenusiomis, jos teršia. Jas keičia saulės, vėjo energetika, išmanieji namai ir elektrinis transportas. Todėl tą reikia įvaldyti Klaipėdai bei visai Lietuvai“. Tam pritarė Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narė V. Vingrienė, teigusi, jog atliekų deginimas turėtų būti tik kraštutinis sprendimo būdas - 20-25 proc. buitinių atliekų gali būti sudeginama. Deja, bet ir čia susiduriama su iššūkiais: be esamos atliekų deginimo kogeneracinės jėgainės Klaipėdoje (Fortum), dar planuojamos dvi – Vilniuje ir Kaune. Europos Komisija, remdamasi žiedinės ekonomikos principais, išreiškė didelį susirūpinimą Lietuvos ketinimu didinti atliekų deginimo jėgainių kiekį šalyje. Tai suteiktų pagrindą Lietuvai „klijuoti“ atliekų deginimo šalies etiketę.

Viceministras Mindaugas Gudas pristatė Aplinkos ministerijos duomenis apie oro užterštumą Lietuvoje bei Klaipėdoje, taip pat Ministerijos priemones, skirtas jam mažinti. Kietosiomis dalelėmis ir azoto oksidais užterštas oras– viena didžiausių problemų, kurią Lietuva ES Komisijai įsipareigojo smarkiai sumažinti iki 2020 ir 2030 metų.

Kietųjų dalelių bei benzopireno išmetimas yra labiausiai lemiamas namų ūkių šildymo, o azoto oksidų padidėjimą ore lemia transportas. Tad kovojant su užterštumu, viena esminių Vyriausybės programoje numatytų priemonių tam spręsti, kaip teigė viceministras M. Gudas, - parengti oro taršos valdymo planą, sustiprinti administracinius gebėjimus bei detalumą, užtikrinant tarptautinių ir ES teisės aktų reikalaujamo apskaitos tikslumo, išsamumo, skaidrumo. Labai svarbu pakeisti neefektyvius namų ūkių katilus į efektyvesnes technologijas, naudojančias atsinaujinančius išteklius. Dar viena priemonė- didinant gyventojų tankį užstatytose teritorijose, kuriose veikia aplinkosaugos požiūriu efektyvi centralizuoto šilumos tiekimo sistema: nauji šilumos vartotojai toje teritorijoje būtų aprūpinami centralizuotai tiekiama šiluma arba šilumos energijos gamybai naudotų elektros, saulės ar geoterminę energiją. Mažinant benzopireno koncentracijas, ketinama kurti ekologiško ir daugiarūšio viešojo transporto sistemas bei palaipsniui mažinti vidaus degimo varikliais varomų transporto priemonių naudojimą.

Nors trumpuoju laikotarpiu realūs žingsniai aplinkos apsaugos klausimu ir nėra labai akivaizdūs, visgi V. Vingrienė patikino, kad Seime dirbama ties oro taršos didmiesčiuose mažinimu, žiedinės ekonomikos principų skatinimu, ekologinio kuro naudojimo skatinimu, atliekų sektoriaus tvarkymu. Siekiama eiti žiedinės ekonomikos keliu: norima, kad iki 2020 metų 50 proc. buityje naudojamų atliekų būtų perdirbama ir panaudojama kaip žaliava, - kuo mažiau deginti, o daugiau perdirbti arba panaudoti antrą kartą. Pati Seimo narė užregistravo įstatymo pataisą dėl aplinkos oro taršos įstatymo pakeitimo. Numatomos lengvatos biokurui ir elektromobiliams; atsakingas miesto želdynų tvarkymas bei dirvožemio apsauga taip pat mažina oro taršą.

Be visiems didesniems miestams būdingų oro teršėjų, Klaipėda kenčia nuo sovietmečiu realizuoto klaidingo miesto planavimo - gyvenamųjų rajonų pašonėje įsikūrę pramoniniai objektai ir uosto teritorijos. Reaguodamas į miestiečių susirūpinimą dėl tokios grėsmės gyventojų sveikatai ir daugelį metų iš esmės nesikeičiančios situacijos, Europos Parlamento narys Bronis Ropė ir surengė šią viešą diskusiją, įtraukdamas Seimo narius bei vykdomosios valdžios, savivaldybės atstovus, akademinės bendruomenės ir pilietinės visuomenės atstovus, siekiant inicijuoti spręsti oro taršos problemas Lietuvos didmiesčiuose. Pasak Europos Parlamento nario, turime potencialą išsaugoti unikalios, žalios ir švarios ES valstybės įvaizdį. "Tikiuosi, kad ši diskusija taps postūmiu spręsti Klaipėdos ir visos Lietuvos miestų oro taršos problemą, išnaudojant Europinių institucijų potencialą ir pasitelkiant mano - Žaliųjų - frakcijos pagalba ir jos įdirbiu kitose ES valstybėse. Galime džiaugtis, kad Lietuva - žalias, gausus miškais ir ežerais kraštas. Tik nuo mūsų pačių požiūrio, įpročių ir sprendimų priklausys, kokį jį paliksime savo vaikams - švarų ir gaivų, ar reikalaujantį apsiginkluoti kvėpavimo takus saugančiomis kaukėmis“.


1 Žiedinė ekonomika – atliekų pavertimas ištekliais. Iki šiolei ekonomika buvo pagrįsta linijiniu modeliu „gaminti-panaudoti-išmesti“, o žiedinėje ekonomikoje gamintojai orientuojasi į tokių produktų kūrimą, kurie ilgai gali būti naudojami, atnaujinami, lengviau pataisomi, perdaromi.