Prekyba žemės ūkio paskirties žeme Europos Sąjungoje reguliuojama bendrosios ES teisės, kuri be kita ko reglamentuoja laisvo prekių ir kapitalo judėjimo principus. Tačiau vis labiau nuogąstaujama, kad žemės ūkio paskirties žemės koncentracija tampa spekuliacijų, garantuotų ir atsiperkančių investicijų objektu, o ne ūkininkavimo priemone. Ši problema jau plačiai analizuojama ne tik Lietuvoje, kur dėl galimų Lietuvos įstatyminės bazės, mėginančios apriboti žemės ūkio paskirties žemės sandorius tam tikrais saugikliais, prieštaravimų ES teisei Europos Komisija pradėjo reikšti pretenzijas. Žemės ūkio paskirties žemės koncentracijos ir tapimo spekuliacijų objektu problemą pradėjo aktyviai analizuoti ir Europos Parlamentas. Vokietijos atstovė Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitete Maria Noichl pristatė išsamų pranešimą „Žemės ūkio paskirties žemės koncentracija Europos Sąjungoje – šiandieninė situacija“ ("The current status of the concentration of agricultural land in the EU"), analizuojantį perdėtos žemės konsolidacijos ir virtimo spekuliacine preke problemą. Šiandien, balandžio 27-ąją, plenariniame EP posėdyje europarlamentarai patvirtino šį pranešimą balsų dauguma.
Akivaizdu, jog ši iniciatyva patvirtina Europos Parlamento nario Bronio Ropės vykdytos gyventojų nuomonių apklausos rezultatus, atskleidžiančius, kad Lietuvos piliečiai nepritaria visiškam žemės ūkio paskirties žemės rinkos liberalizavimui, laikydami ją išskirtine, su kitomis prekėmis nesulyginama gėrybe. Balandžio 19 d. B. Ropės iniciatyva kartu su LR Seimo Kaimo reikalų komitetu organizuotoje diskusijoje su LR Seimo nariais, LR žemės ūkio ministerijos atstovais ir ūkininkų bendruomene diskutavęs Europos Komisijos atstovas Thomas Wiedmannas pripažino, kad žemė nėra tiesiog prekė, todėl ir valstybėms narėms turi būti palikta teisė įsivesti tam tikrus apribojimus, saugančius nuo spekuliacijų bei didelių plotų dirbamos žemės konsolidacijos vienose rankose. B. Ropės biuro atlikta ES ir Europos ekonominės erdvės valstybių teisinių bazių analizė atskleidė, kad daugelis ES ir EEE šalių taiko vienokius ar kitokius apribojimus žemės ūkio paskirties sandoriams, tačiau ne visi šie ribojimai atitinka ES laisvo prekių ir kapitalo judėjimo principus, todėl yra koreguotini, kaip ir, pavyzdžiui, Lietuvos atveju. Akivaizdu, kad šiuo klausimu reikalinga diskusija ne tik nacionaliniu, bet ir ES mastu, ir šį žingsnį pirmasis žengė Europos Parlamentas.
Europos Parlamento patvirtintas pranešimas taps postūmiu Europos Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms ieškoti bendrų sprendimų, kaip pažaboti žemės ūkio paskirties žemės grobstymą ir spekuliacijas šiuo turtu, apginant viešąjį interesą, tačiau nepaminant kertinių ES teisės principų.
