Sekmadienį įvykusio pirmojo Prancūzijos prezidento rinkimų turo rezultatai ne tik leidžia kiek nusiraminti suvokus, jog populistinės jėgos antrojoje pagal dydį ES narėje nėra tiek gajos, kiek galėjo pasirodyti rinkiminės kampanijos metu, bet ir įgalina padaryti bent dvi išvadas.

Visų pirma, pro-europietiškų ir anti-europietiškų jėgų santykis Prancūzijoje yra apylygis - energingasis Europos šalininkas Emanuelis Makronas (Emmanuel Macron) surinko 23,86%, arba tik kiek daugiau nei skandalingoji dabartinio Kremliaus režimo šalininkė Marin Le Pen (Marinne Le Pen), gavusi 21,43% balsų.

Kita vertus, rinkimų rezultatai rodo, jog tradiciškai valdžioje esančios partijos net ir Prancūzijoje nesugeba pasiūlyti rinkėjams patrauklių idėjų, ką liudija ir tai, jog nuo 1919 m. veikiančių socialistų kandidatas tesurinko kiek daugiau nei 6% balsų. Tai svarbus ženklas visoms politinėms jėgoms - būtina įsiklausyti į piliečių viltis ir lūkesčius, aiškinti priimamų sprendimų svarbą ir reikšmę, o esant reikalui - nevengti juos koreguoti. Tik tokiu būdu bus galima užkirsti kelią populizmo ir politinio radikalizmo sklaidai.

Apmaudu turėtų būti mūsų prancūziškiems kolegoms - žaliųjų partijai (Europe Écologie - Les Verts), kuri nepasinaudojo geruoju Lietuvos pavyzdžiu ir nepasiūlė rinkėjams darnios žaliosios alternatyvos. Pirmą kartą nuo 1969 m. ši partija nedalyvavo Prancūzijos prezidento rinkimuose, nepaisant to, kad turėjo tikrai daug gerų potencialių kandidatų, trys kurių - Karima Delli, Yannick Jadot ir Michèle Rivasi, yra B. Ropės kolegos Europos Parlamento Žaliųjų grupėje.

Viliamės, jog proeuropietiškos idėjos triumfuos ir antrajame Prancūzijos prezidento rinkimų ture, kuris įvyks gegužės 7 d.