Herbicidų veiklioji medžiaga glifosatas pastaraisiais metais sulaukė daug prieštaringų vertinimų, kadangi padaugėjo mokslinių įrodymų, kad ši medžiaga kelia didelį pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai. Pasaulio sveikatos organizacijos Tarptautinis vėžio tyrimo institutas priėjo išvadą, kad glifosatas labiausiai tikėtina yra žmonių kancerogenas.

Didelė dalis glifosato į mūsų kūnus patenka per mitybos grandinę, pašarams naudojant genetiškai modifikuotą soją, kurios auginimo technologija lemia didelę glifosato koncentraciją sojų derliuje. Atitinkamai vėliau būna užteršiami visi gyvuliniai produktai, kurie buvo gauti naudojant tokius pašarus.

2016 metais baigėsi glifosato naudojimo laikotarpis Europos Sąjungoje ir Europos Komisija norėjo pratęsti šio herbicido naudojimą dar 15 metų. Tam pasipriešino Europos Parlamento nariai. Vieni siūlė glifosatą uždrausti nedelsiant, kiti siūlė pereinamąjį 5-7 metų laikotarpį, per kurį būtų surinkta daugiau mokslinių duomenų. Visgi Europos Parlamentas nubalsavo pratęsti glifosato naudojimą 7 metams.

„Mano manymu, pereinamajam laikotarpiui užtektų ir 5 metų, bet džiaugiuosi, kad išliko esminis reikalavimas – sugriežtinti glifosato naudojimą, kad jis būtų prieinamas tik profesionaliems ūkininkams. Europos Parlamento sprendimu rekomenduojame Europos Komisijai nuo kitų metų apriboti herbicidų (pavyzdžiui, „Roundup“) įsigijimą parduotuvėse, o ūkininkams uždrausti jais purkšti laukus prieš derliaus nuėmimą“, – teigia europarlamentaras Bronis Ropė.