Europos Parlamentas šią savaitę sesijoje aptarė Rusijos įvestą draudimą importuoti vaisius ir daržoves iš ES. Nors tiksliai nusakyti, kokią žalą patirs ūkininkai, sunku, tačiau galima spėti pažvelgus į praėjusių metų eksportą į Rusiją. Lietuva, Lenkija, Vokietija, Nyderlandai ir Danija laikomos labiausiai nukentėjusiomis.
Ateis eilė ir daržovėms
Kaip sakė Europos Parlamento Žemės ūkio komiteto narys Bronis Ropė, pristatytos priemonės didžiąsias šalis bent jau šiek tiek nuramino. „Komitetas išklausė Europos Komisijos, ką ji ketina daryti, ką daro. Skirtos lėšos – 125 milijonai eurų – greitai gendančių produktų pagalbai“, – pasakojo jis. Pirmiausia, pasak jo, eina kalba apie nektarinus, o po to ateis eilė ir daržovėms. Taip pat buvo priimta kompleksinių priemonių, kurios veikia visą Bendrijos rinką. Pavyzdžiui, intervencinis pieno ir sviesto pirkimas ir jo pratęsimas, o už sūrių sandėliavimą privačiuose sandėliuose bus kompensuota. Mėsos sektoriuje kol kas priemonių nėra taikyta, bet jau skirtos lėšos ir pradėta rinkos paieška trečiosiose šalyse, nepriklausančiose ES.
Kalbėta Europos Parlamente ir apie pieno supirkimo kainas. Daugiausiai paveiktose šalyse jos yra ženkliai kritusios. Baltijos šalių europarlamentarai kreipėsi į institucijas dėl padėties šalyje. B.Ropė sakė, kad Rusijos embargas daugiausiai smogė tiems žemės ūkio gamintojams, kurie veikia pavieniai, nesusikooperavę. „Europoje žemdirbiai daugiausia susikooperavę į gamintojų organizacijas, jie patys pardavinėja, tad ir pelną patys pasiima, tai ir embargas mažai paveikė. O Lietuvoje labiau veikia perdirbėjai’, – pasakojo europarlamentaras. Beje, Strasbūre stebėtasi, kad nors atsirado produkcijos perviršis, kainos nepasikeitė, net kai kur pabrango. Europos Komisija kitą savaitę turėtų pateikti planą, ką toliau daryti.
Reikia ir kitų fondų
B.Ropė komitete iškėlė ir kiaulių maro problemą. „Tai dar vienas smūgis, nes mėsa buvo uždrausta importuoti į Rusiją dar iki embargo“, – pasakojo B.Ropė. Tuo tarpu kitose šalyse ši problema mažesnė. Tačiau atstovas iš Lietuvos paklausė Europos Komisijos atstovų, ką daro Žemės ūkio direktoratas, kaip ketinama stabdyti ligos plitimą. „Nejaugi lauksime, kol viskas nueis į Vakarų Europą, ar bandysime taikyti prevencines priemones. Kažką reikia daryti, nes iš Baltarusijos plūsta į Lietuvą užkrėsti šernai. Ir atsiranda vis daugiau naujų židinių“ – pasakojo jis. Jam kyla klausimas, kodėl už Rusijos sutramdymą dabar moka tik žemdirbiai. B.Ropės manymu, žemdirbiams reiktų padėti ir kitais fondais. O tuo tarpu žemdirbius skatinti jungtis į kooperatyvus, ypač vaisių ir daržovių augintojus. Lietuvoje tik 15 procentų žemdirbių susibūrę į kooperatyvus. Todėl negali gauti ir paramos tokiais atvejais. Tačiau kliūtis čia – patys žemdirbiai, kurie nelabai nori jungtis. Kai kas bijo atsakomybės, o kai kas tiesiog nenori iki galo parodyti pajamų. „Tačiau jei įvertintumėme privalumus ir trūkumus, gal paaiškėtų, kad tai tikrai apsimoka“, – pastebėjo
Europarlamentaras A. Guoga
B.Ropė. Europarlamentaras mano, kad žemdirbiai turi pardavinėti gatavą produkciją, o ne žaliavą perdirbėjams, kurie gali nustatinėti tokias kainas, kokias nori.
Išmokos turi būti vienodos
Pasak europarlamentaro Antano Guogos, siūlomos kompensacijos žemdirbiams kol kas yra tik laikinas sprendimas. „Aš paprašiau komisaro, kad paskelbtų Baltijos regioną kaip reikalingą išskirtinių sąlygų ir specialaus dėmesio. Pagal statistiką, mes labiausiai nukentėjome“, – tvirtino Europos Parlamento narys. Pasak A.Guogos, Lietuvos žemdirbiai turėtų gauti vienodas išmokas kaip ir Vakarų šalių ūkininkai, o pripažinimas, kad regionas labiausiai nukentėjo, priartintų prie tokio tikslo. B.Ropė pastebėjo, kad Rusijos paskelbtas embargas yra gera pamoka, kad negalima dirbti vienoje rinkoje.
Šaltinis: http://www.fm99.lt/europos-klubas-4/
